Kokio žinduolio serenados skamba kaip Kalašnikovo automatas? (Audio)

Visa unikalaus audioarchyvo apimtis – 7 513 valandų. Nors nemažą dalį šios pritrenkiamos kolekcijos sudaro paukščių trelės, joje apstu ir kitų gyvūnų (vabzdžių, žinduolių ir net žuvų) vokalizacijų fragmentų. Beje, seniausias audiotekos įrašas – 1929 m. Kornelio ornitologijos įkūrėjo Arturo Aleno (Arthur Allen) įrašytas žvirblio čirškėjimas.

Kai kurių ypatingesniais vokalizacijos gebėjimais pasižyminčios rūšys skaitmeniniame kataloge įamžintos ne pavieniais įrašais, o jų grupėmis. Vienas iš tokių gyvūnų – paukščių rojumi vadinamoje Papua Naujosios Gvinėjos saloje gyvenanti garbanuotakuodžių manukodijų rūšis, kurios skleidžiami garsai juokingai panašūs į besileidžiančios „ateivių skraidančios lėkštės“ iš kurio nors fantastinio filmo garsus :)

„Mūsų audiokolekcija yra didžiausia ir seniausia pasaulyje, - tvirtina internetinės bibliotekos „Macaulay Library“ direktorius Maikas Vebsteris (Mike Webster). – Dabar mėginame tobulinti audioarchyvo paieškos sistemą, taip pat kuriame tokius įrankius, kuriais naudodamiesi žmonės galėtų patys įrašyti garsus ir įkelti juos tiesiai į archyvą. Mūsų tikslas – kad „Macaulay Library“ būtų kuo naudingesnė kuo platesniam besidominčiųjų ratui.“

Beje, ar teko kada nors girdėti dainuojantį jūrų vėplį? Jūrų vėplių giesmės sunkiai atskiriamos nuo automatinio ginklo pokšėjimų.

O taip svirpia žaliasis žiogas.

Kituose dviejuose fragmentuose gagena ne žąsys, o flamingai (Čilės ir amerikiniai).

O tokiais sintezatoriaus specialiaisiais efektais svaidosi Montezumos oropendolos.

Išgirsti visus į unikalią kolekciją surinktus gyvūnų balsus galite internetinėje bibliotekoje „Macaulay Library“.