Fukušima iš arti: žvilgsnis japonų akimis

Prieš dvejus metus, kovo 11-ąją, Japoniją supurtė 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, po kurio kilusi cunamio banga sulig keturių penkių aukštų namu pralaužė beveik perpus mažesnę Fukušimos atominės jėgainės apsauginę sieną. Vienas po kito kilo sprogimai, į atmosferą pradėjo sklisti radioaktyvūs elementai. Istorijoje tai viena iš didžiausių tokių avarijų, su kurios padariniais, atrodo, bus kovojama dar ilgai.

Žemė dreba 100 kartų per mėnesį

2011 m. kovo 11-ąją prisimena šalies sostinėje Tokijuje gyvenanti Japonijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Daiva Maekawa. Japonijos sala yra virš keturių tektoninių Žemės plokščių, tad įvairūs drebėjimai vyksta nuolat – šimtą kartų per mėnesį arba tris keturis kartus per dieną. Tad japonai jau nuo pat darželio mokomi, kaip elgtis, kai žemė sudreba. Tačiau, pasak D. Maekawos, tą dieną išsigando net ir visko matę gyventojai.

Ji pasakoja, kad tai buvo siaubingiausia diena ir, nors cunamis Tokijo nepasiekė, žemės drebėjimas buvo labai didelis. „Įvyko labai didelė sumaištis, žmonės buvo sutrikę, stengėsi kuo greičiau grįžti namo, visiškai sustojo viešasis transportas, neveikė telefonai. Žmonės namo skubėjo pėsčiomis arba artimiausiose parduotuvėse pirko dviračius“, – sako D. Maekawa.

Moteris prisimena, kad likusį vakarą ir naktį labai smarkiai ir dažnai drebėjo žemė. Be to, įvykus avarijai Fukušimos atominėje elektrinėje ir į orą bei vandenį patekus radiacinėms medžiagoms, buvo nepatariama naudoti vandens iš čiaupo, ypač nėščioms moterims ir kūdikiams. „Visi pradėjo masiškai pirkti vandenį ir netrukus jo įsigyti tapo praktiškai nebeįmanoma. Po keleto dienų imta skelbti, kad užterštos daržovės ir vaisiai iš aplinkinių regionų. Buvo baugu pirkti maistą ir pieno produktus“, – pasakoja Tokijuje gyvenanti lietuvė.

Įtariai vertina net arbatą

Už 1,5 tūkst. km, Fukuokos miesto universitete dėstantis Paulius Jurčys pastebi, kad po Fukušimos nelaimės daugelis japonų pradėjo domėtis energetika, ir kiekvienas turi savo nuomonę. „Po sprogimo vyko labai daug diskusijų ir manau, kad dabar japonai stengiasi suvokti, kokia svarbi energija. Visi žino kiekvieno energijos šaltinio teigiamas ir neigiamas puses, kaštus, supranta, kad reikia švarios, saugios energijos“, – teigia P. Jurčys. Pasak jo, energijos krizė tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė kiekvieno japono gyvenimą, todėl šalyje dabar labai daug projektų ir iniciatyvų, kaip saugoti energiją, pvz., parduotuvėse dažnai sumažintas apšvietimas.

P. Jurčys sako, kad dėl Fukušimos avarijos padarinių labiau nerimauja jauni japonai, o vyresni žmonės į krizę žiūri pozityviai, nes supranta, kad tai galimybė Japonijai vystytis, ir prie to prisideda saugodami, taupydami energiją. „Mažų vaikų turinčios šeimos labai atsargiai žiūri į viską – tarkim, net į plastmasiniuose buteliukuose parduodamą arbatą, nes nežino, iš kurio regiono arbatžolių gėrimas pagamintas“, – pasakoja Fukuokoje gyvenantis mokslininkas.

Reaktoriai vis dar labai pavojingi

Kartu su reporteriu R. Wingfieldu-Hayesu grįžkime į vieną iš cunamio sugadintų Fukušimos atominės jėgainės reaktorių – pirmąjį, kuriame daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų stengiasi suvaldyti situaciją. Specialiame baseine aušinami panaudoti kuro strypai, kurių iš viso likę per 1,5 tūkst.

„Čia pagrindinis Fukušimos reaktoriaus vėsinamasis baseinas. Jame yra šimtų šimtai išeikvotų kuro strypų, kurie vis dar nepaprastai radioaktyvūs. Problema ta, kad ši vieta jau perpildyta ir nėra vietos strypams iš subyrėjusių reaktoriaus pastatų“, – pasakoja BBC reporteris. Anot jo, šis darbas gali užsitęsti dvejus metus: kažkokiu būdu reikia pašalinti kuro strypus ir tikėtis, kad per tą laiką neįvyks panašus žemės drebėjimas. Nors jėgainę pastačiusios kompanijos TEPCO atstovai tikina, kad pastatas tvirtas, čia triūsiantys darbuotojai teigia, kad jis pavojingai trapus.

Važiuodami autobusu, žurnalistai mato atominės jėgainės trečiojo reaktoriaus griuvėsius ir susisukusį, rūdijantį plieną. Čia kol kas neapsilankė joks darbininkas, nes radiacijos lygis mirtinai aukštas. Tvarkyti nuolaužas bando įrengti kranai, bet tai labai lėtas procesas. Atrodo, kol kas jis toks ir liks.

Kompanijos TEPCO generalinis direktorius Akira Kawana, vadovaujantis komisijai, atsakingai už avarijos padarinių panaikinimą, prieš mėnesį japonų transliuotojui „NHK World“ prisipažino, kad dar nėra jokio konkretaus plano, ką daryti, o problemų daug. „Yra du sunkūs iššūkiai. Pirmasis – kaip perprasti jėgainės viduje esantį reaktoriaus slėgio indą bei pagrindinį izoliavimo indą. Taip pat pašalinti nuolaužas iš pirmo ir trečio jėgainės bloko. Kitas iššūkis – kaip susitvarkyti su pavojingomis atliekomis, kaip jas apdoroti ir ilgą laiką sandėliuoti“, – neslepia A. Kawana.

Fukušimoje – nauja nelaimė

Vienas didžiausių galvos skausmų – į Fukušimos jėgainės patalpas iš jūros tebesrūvantis vanduo. Žemės drebėjimas ir cunamis pramušė didžiulius plyšius požeminėje apsauginėje sienoje. Jėgainės rūsiuose pilna radioaktyvaus vandens, kurio negalima išleisti atgal į jūrą. Kompanija TEPCO gamina didžiules tūkstančio tonų vandens saugyklas – kas dvi tris dienas reikia įmontuoti po naują saugyklą. Kaip pastebi R. Wingfieldas-Hayesas, visa vietovė jau nusėta tokiomis saugyklomis ir per dvejus metus vietos naujoms nebeliks. Be to, kaip praneša vietos žiniasklaida, ir jos turi trūkumų.

„Prieš keletą dienų buvo skelbiama apie naują nelaimę – iš prakiurusių saugyklų į dirvožemį nutekėjo užterštas vanduo. Tai radioaktyvus vanduo, kuris buvo naudojamas branduoliniams reaktoriams aušinti“, – sako Japonijos lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Maekawa ir priduria, kad niekas nekomentuoja avarijos priežasties, nors teigiama, jog užterštas vanduo į jūrą nepateko.

Atominių elektrinių atsisakyti neplanuojama

Tuo metu Tokijuje verslą turintis Petras Kimbrys pastebi, kad apie padėtį Fukušimoje skelbiama vis mažiau. Tai daroma specialiai – dabartinė valdžia mėgina nuraminti gyventojus ir neatsisakyti atominės energetikos. „Dvi didžiausios Japonijos politinės jėgos – Demokratų partija ir Liberalų demokratų partija. Liberalų demokratų partija po Antrojo pasaulinio karo valdė apie 50 metų, ir tik praeitą kadenciją atėjusi Demokratų partija su ministru pirmininku Jošihiko Noda pasiūlė alternatyvą – iki 2030 m. visiškai atsisakyti atominės energijos“, – pasakoja P. Kimbrys. Vis dėl to, pasak jo, ypatingų pasiūlymų, kaip tai pasiekti, nebuvo – buvo kalbama, kad tiesiog reikės importuoti suskystintąsias dujas ir pan.

„Praėjusių metų pabaigoje įvyko nauji rinkimai, grįžo Liberalų demokratų partija ir viskas pasisuko kita linkme, nes japonai supranta, kad, neturėdami jokių natūralių iškasenų, negali išspręsti šios problemos. Taigi stengiamasi, kad žmonės pamirštų Fukušimą ir suprastų, kad reikia, kiek įmanoma, apsaugoti žmones ir atnaujinti atomines elektrines, kad tokie įvykiai nepasikartotų“, – sako verslininkas. Jo teigimu, valdžios veiksmai pasiteisina: pernai vien Tokijuje prieš atominę energetiką protestavo 150 tūkst. žmonių, o šiemet tokių liko 10 tūkst.

Fukuokoje gyvenantis P. Jurčys priduria, kad, nors ir gauna mažai informacijos, dauguma Japonijos gyventojų savo vyriausybe pasitiki. Diskusijų netrūksta, tačiau kol kas nesugalvota, kas galėtų šalyje pakeisti atominę energetiką.

Reaktorių tirs robotai

Dėl Fukušimos nelaimės jau mirė 16 tūkst. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad dėl į orą patekusių radioaktyvių elementų aplink regioną padidėjusi rizika susirgti vėžiu. Tai – viena iš priežasčių, kodėl sunku pritraukti naujų žmonių, kurie galėtų dirbti sugriautuose jėgainės blokuose. Tad kompanija TEPCO šią vasarą į pirmąjį reaktorių ketina paleisti robotus, kurie galėtų prasiskverbti ir ištirti daugiau negu žmonės.

Japonijos vyriausybė skelbia, kad, norint gerinti situaciją, nuolat organizuojamos įvairios diskusijos su vietinių miestų valdžia, gyventojais, verslo lyderiais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Likviduoti avarijos padariniams žadama skirti iki 27 mlrd. litų iki 2016 m.

Iš Fukušimos regiono evakuota 154 tūkst. žmonių. Vyriausybė informuoja gyventojus apie galimus užkrėstus maisto produktus. Taip pat pastebima, kad šalį vėl gausiai lanko turistai – viena iš pagrindinių šalies ekonomikos varomųjų jėgų. Vis dėlto visi sutinka, kad į ankstesnę padėtį, kokia buvo iki avarijos, bus sugrįžta tik po 30–40 metų.

Iš nelaimių nesipelnoma

Po Fukušimos nelaimės visoje Japonijoje veikia tik dvi atominės jėgainės, o likę 50 reaktorių išjungti. Tokijuje gyvenančio P. Kimbrio teigimu, tai gyventojams sukelia nepatogumų, pvz., vasarą neveikia oro kondicionieriai. „Praėjusiais metais elektra įvairiuose rajonuose buvo išjungiama kas penkias valandas. Miestas, kuris paprastai apšviestas neonų ir pan., atrodė kaip nusiaubtas uragano, tamsu buvo net pačiame centre. Šią vasarą laukiame kažko panašaus“, – svarsto P. Kimbrys. Jis teigia, kad Liberalų demokratų partija ieško būdų, kaip pagyvinti ekonomiką, ir bando dirbtinai sukelti infliaciją, kad japonai galėtų eksportuoti produktus, o energijos problemos nukeliamos į ateitį.

Tačiau japonų tai neišmuša iš vėžių – P. Kimbrys sako, kad žmonės sugeba spręsti sunkias situacijas. „Priešingai negu kitose šalyse, po visų įvykių neužfiksuotas nė vienas nusikaltimas bandant pasipelnyti – vogti iš parduotuvių ir pan. Japonija vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip reikia elgtis ištikus nelaimei“, – pastebėjimais dalijasi verslininkas P. Kimbrys.

Nežino, ar sulauks kitos dienos

Kitas dalykas – Japonija yra didžiulė, plotu pranoksta Vokietiją, tad įvairiuose regionuose į nelaimes reaguojama skirtingai. Per 500 km nuo Fukušimos esančiame Kioto mieste dirbantis mokslininkas Romanas Chaleckis sako, kad čia gyvenimas nepasikeitė, o japonų elgesys net gresiant pavojui vertas susižavėjimo – japonai ne dejuoja ar verkia, o tiesiog gražiai stiklus sušluoja, sustato daiktus į vietas ir toliau, kaip niekur nieko, pluša ir eina į priekį. „Taip, šitas žemės drebėjimas tikrai buvo vienas iš stipriausių, kuriuos japonams teko patirti, bet jis nėra tas įvykis, dėl kurio sustotų gyvenimas. Žinoma, išskyrus tuos žmones, kurie Fukušimoje ar netoli buvo patys, kurie prarado savo namus arba egzistenciją“ , – sako Kioto universiteto mokslininkas.

Fukuokoje gyvenantis P. Jurčys mano, kad Japonija – pavyzdys, kaip reikia laikytis kartu, kai ištinka nelaimė. Mokslininko pastebėjimu, dėl ne pačios saugiausios gyvenamosios vietos japonai supranta, kad kiekviena diena gali būti paskutinė, ir tai skatina nestovėti vietoje, daugiau galvoti, būti kūrybingesnius bei sukurti kažką naujo. „Vienas draugas manęs paklausė, kaip galima paaiškinti, kad japonai tokie išradingi, sumanūs. Mano pažįstamas japonas atsakė, kad kiekviena diena jiems tarsi naujas etapas, nes nežinia, ateis vakaras ar ne, o gal ištiks dar vienas naujas žemės drebėjimas“, – prisimena mokslininkas P. Jurčys.

SIMONAS BENDŽIUS, LRT RADIJO LAIDA „RYTO GARSAI“