Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Lietuvos zoologijos sodo nesėkmės tęsiasi: krito kupranugarė ir jos atsivestas jauniklis

2013-04-23

(0)

(0)

(330)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Grynas.lt
Autoriai:	Inga Labutytė

Pirma – lokys Kasparas, tuomet – liūtas Simba, dabar – kupranugarė su jaunikliu. Lietuvos zoologijos sodo veterinarams praėjusios savaitės pabaigoje nepavyko išgelbėti mažylį atsivedusios kupranugarės. Atsiradus gimdymo komplikacijoms ji nugaišo, o kartu – ir neseniai atvestas mažylis.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstovai dėl taip dažnai gaištančių stambių gyvūnų susidomėjo Lietuvos zoologijos sodo veterinarų kompetencija ir išsiuntė klausimus Aplinkos ministerijai bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Dalis nugaišta, tačiau tiek pat ir gimsta

Tuo metu naujasis zoologijos sodo direktorius teigia išnagrinėjęs gyvūnų gaištamumo statistiką nuo 2007-ųjų. Praėjusiais metais nugaišo 212 gyvūnų. 2009-aisiais būta, kad šis skaičius per metus priartėjo ir prie 400. Tačiau panašus skaičius per metus ir užauginama, sako direktorius Aurimas Didžiokas.

„Gaila gyvūnų, nes tarsi susiklostė tokia tradicija – trečias, per trečią mėnesį. Lokys – sausio 18-ą, tada kovo 10-ą – liūtas. Dabar balandžio 18-ą – kupranugarė. Bet jie visi krito dėl skirtingų priežasčių. Kodėl taip sutapo – ponas Dievulis gali pasakyt. Kupranugarei komplikavosi gimdymas, jei būtų viskas kaip priklauso – net žmogui nereiktų įsikišti. Ateini vieną dieną ir žiūri – jau gimęs kupranugariukas. Negali dėl gaišimo kaltinti veterinarų ar laikymo sąlygų. Reikėtų nagrinėti kiekvieną atvejį atskirai. Iš tiesų sodas tų nugaišimo atvejų turi ne vieną įr ne keliolika per metus. Bet ir prieauglio turime ne vieną ir ne keliolika. Gyvūnai ir perkami, ir parduodami, ir iškeliauja iš sodo, ir gaunam dovanų. Tad tas metinis skaičius praktiškai lieka tas pats. O šie gyvūnai labai pastebimi, nes jie dideli. Mažesnių (gyvūnų, - red. past.) gaišimų niekas net nepastebi“, - aiškino A. Didžiokas.

Praėjusiais metais, skaičiuojant su žuvelių skyriumi, gimė ir užaugo apie 4000 jauniklių. Atmetus žuveles, direktoriaus teigimu, prieauglio galėtų būti panašiai, kaip ir nugaišusiųjų – virš 200.

Jis nuramino, jog kupranugariukas Fokusas, gimęs pora savaičių anksčiau, yra sveikas, kaip ir jo mama – nugaišo kitas, jaunesnis mažylis.

Pasipraktikavę su katėmis gydo liūtus?

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė teigė nagrinėjusi zoologijos sodo ataskaitas apie gyvūnų gaištamumą.

„Žinoma, į tuos 200 gaišusių įskaičiuojami ir visokie vorai ar varliagyviai. Tačiau neramu, kad žinduolių gaištamumas yra 8 proc. (nuo visų zoologijos sode laikomų gyvūnų, - red. past.). Bendras gaištamumas — 12 proc.” , - kalbėjo B. Kymantaitė. Ji buvo įsitikinusi, jog lokio Kasparo lėtinį raumenų uždegimą bei kelio sąnario uždegimą dar buvo galima gydyti.

„Zoologijos sodo gyventojų skaičius nežymiai mažėja. Zoologijos sode gyvena apie 3000 gyvūnų“, - tuo metu skaičiavo A. Didžiokas.

Paklaustas, kaip vertina zoologijos sodo veterinarų darbą ir gyvūnų teisių apsaugos organizacijos išsakytas pastabas bei įtarimus, kad ne viskas buvo atlikta teisingai, A. Didžiokas teigė, jog visus raštus yra gavęs ir jei veterinarų darbe yra trūkumų, stengiasi juos ištaisyti.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovei Brigitai Kymantaitei užkliuvo vienas įstatymų punktas. Ji pastebi, jog Lietuvoje veterinaras nebūtinai turi kelti savo kvalifikaciją toje srityje, kurioje dirba.

„Jeigu zoologijos sode dirba trys veterinarai, jie nebūtinai turi kelti savo kvalifikaciją laukinių gyvūnų gydymo srityje. Nors taip rekomenduojama. Tai reiškia, jog licencijai (veterinaro, - red. past.) pratęsti užtenka sudalyvauti kokiuose nors mokymuose, pavyzdžiui, apie kačių, šunų ligas. Zoologijos sodo gydytojai jokiuose seminaruose, susijusiuose su laukinių gyvūnų priežiūra, sveikatingumu, laikymu praėjusiais metais nedalyvavo. Mane šiek tiek baugina tokie dalykai. Tuomet išeina, kad gali eiti ir mėginti gydyti didžiąsias kates paprastų kačių gydymo metodais. Jokių specialių apmokymų nereikia“, - teigė B. Kymantaitė.

Jūrų muziejus per dešimtmetį neteko beveik pusės delfinų

A. Didžiokas teigia, jog LGTAO norai kelti veterinarų kvalifikaciją – geri, tačiau direktorius dabartinių veterinarų kompetencija pasitiki – visi trys sodo veterinarai yra nuolat praktikuojantys profesionalūs gydytojai.

„Stiprinsime veterinarijos grandį, turime tokias sutartis, kad galime pasikviesti ir kitus veterinarijos gydytojus, su jais tartis. Ieškosime dar vieno veterinaro, nes vienas išėjo tėvystės atostogų“, - teigė A. Didžiokas.

B. Kymantaitė pastebi, jog nuo 1994 -ųjų iki 2010-ųjų spalio, ir Lietuvos jūrų muziejus neteko gana daug delfinų. Iš 20 delfinų 9 nugaišo dėl kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos susirgimų.