Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, gali nemažai nuveikti kovojant su klimato atšilimu bei formuojant ES politiką šiuo klausimu. Mat kaip tik mūsų pirmininkavimo metu Varšuvoje vyks naujų įsipareigojimų pagal Kioto protokolą priėmimas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Technologijų rykštė
Rudenį Varšuvoje vyks Kioto protokolą pasirašiusių šalių susitikimas, kuriame ketinama priimti sprendimus dėl anglies dioksido (CO2) išskyrimo mažinimo. Lietuva, kuri tuo metu pirmininkaus ES, gali turėti nemenką įtaką formuojant ES šalių poziciją. „Anglies dioksido išmetimas į atmosferą yra labai aktuali problema, kurios neigiamus padarinius jaučiame mes visi. Lietuvoje padaugėjo žaibų, potvynių, pasitaiko vis daugiau erkinio encefalito atvejų. Visa tai vyksta dėl šylančio klimato“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė Aplinkos ministerijos specialistė Rita Tėjūnaitė. Klimato atšilimas dėl pramonės išskiriamų anglies dioksido – viena opiausių žmonijos problemų. Per metus visame pasaulyje į atmosferą patenka per 30 mlrd. tonų anglies dioksido. Pavyzdžiui, vidutinė 500 MW anglį deginanti elektrinė per metus išmeta apie 3 mln. tonų (CO2). Atmosferoje besikaupiantis CO2 sulaiko dalį saulės šilumos, taip skatindamas Žemės paviršiaus kaitimą. Šių metų gegužę anglies dioksido kiekis Žemės atmosferoje pirmą kartą per visą žmonijos istoriją viršijo 400 mln. dalių (ppm). Mokslininkų duomenimis, pastarąjį kartą toks CO2 kiekis atmosferoje buvo prieš keletą milijonų metų.Daugumos tyrėjų nuomone, jeigu išmetamo CO2 kiekis nebus sumažintas, padariniai žmonijos civilizacijai bus pražūtingi. Gelbėja žemės gelmės Siekdamos sumažinti neigiamus į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) padarinius, išsivysčiusios šalys plečia požeminių CO2 saugyklų tinklą. Specialistų teigimu, tai veiksmingas būdas kovoti su vis didesnę grėsmę keliančiu klimato atšilimu. Pasak ES tinklo „CO2GeoNet“ mokslininkų, anglies dvideginio saugojimas po žeme nėra žmogaus išradimas, tai – natūralus procesas. Žemės gelmėse po uolienomis geologai aptikto dar prieš tūkstančius metų natūraliai susidariusių CO2 sankaupų. Pirmoji Europoje požeminė dirbtinė CO2 saugykla prieš 5 metus įrengta Vokietijoje, netoli Berlyno. Tokios saugyklos taip pat jau veikia Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Afrikoje, JAV, Kanadoje. Unikalų projektą nuo 1996-ųjų Šiaurės jūroje vykdo Norvegijos valstybinė kompanija „Statoil“. Išgaudama Šiaurės jūroje gamtines dujas, iš jų išskirtą anglies dioksidą „Statoil“ saugiai patalpina 1 km gylyje po jūros dugnu esančiuose kalkakmenio sluoksniuose, apie 1 mln. tonų CO2 per metus. Didžiosios Britanijos mokslininkai savo šaliai taip pat siūlo panaudoti turimus povandeninius žemės plotus CO2 saugojimui. Skaičiuojama, kad ši šalis savo teritoriniuose vandenyse galėtų saugoti apie 150 mlrd. tonų anglies dioksido ir vien iš licencijų saugoti čia CO2, atgabenamą iš Danijos, Vokietijos ar Lenkijos, kasmet galėtų uždirbti per 18 mlrd. litų. Padeda išgauti naftą JAV mokslininkai, tyrinėdami anglies dvideginio saugojimo po žeme galimybes, žengė dar toliau. Jie ištyrė, jog į atmosferą išmetamas CO2 gali pasitarnauti racionalesniam naftos išgavimui, t. y. aplinkosaugos problemų sprendimai gali būti pagrįsti ir ekonomiškai. Šiuo metu technologijos neleidžia iki galo išeksploatuoti naftos telkinių, mat likus nedidelei jos koncentracijai, „juodojo aukso“ nebeapsimoka siurbti. Požemines ertmes vietoje naftos užpildžius pramonės išskirtu CO2, išstumiami naftos likučiai, tad gamtos turtai panaudojami daug efektyviau. Pavyzdžiui, bendrovė „Shell“, pritaikiusi CO2 injekcijas į baigiamą eksploatuoti naftos telkinį Teksase (JAV), smarkiai padidino išgaunamą naftos kiekį. Taip išspręstos iškart dvi problemos – atmosfera apsaugoma nuo CO2, o gamtos resursai naudojami racionaliau. Pasak mokslininkų, šios technologijos yra nepaprastai svarbios, mat, nepaisant šylančio klimato, CO2 išmetimas ir toliau auga. Pagal prognozes, iki 2030 metų vien anglies, kurios deginimas yra vienas labiausiai planetą teršiančių veiksnių, suvartojimas gali išaugti iki 70 procentų. Trūksta valios Pasak klimatologų, net dabar stabilizavus ir palaipsniui pradėjus mažinti šiltnamio efektą sukeliančio CO2, išmetimą į orą, žemės atmosfera dar kelis šimtmečius jaustų šių atliekų padarinius. Norint apsisaugoti nuo dar žalingesnių padarinių, anglies dioksido problemą būtina spręsti nedelsiant. Anglies ir kito iškastinio kuro (naftos, dujų) išskiriamas CO2 yra perteklinis – žalioji masė nesugeba jo absorbuoti. Pusiausvyra iš dalies būtų išlaikyta grąžinus CO2 po žeme. Tačiau, norint sukurti visuotinę CO2 saugojimo sistemą, reikia politinių sprendimų, skatinančių ne išmesti CO2 į atmosferą, o jas kaupti ir net naudoti žmonių gerovei. |