JAV prezidentas Obama pristatė nacionalinę kovos su klimato pokyčiais programą

B. Obama argumentavo, kad amerikiečiai visoje šalyje jau moka „neveiklumo kainą“, atkreipdamas dėmesį, kad 2012–ieji buvo šilčiausi metai per matavimo istoriją ir kad dėl to kilo didelė sausra, padariusi didelių nuostolių ūkiams JAV širdyje.

„Kaip prezidentas, kaip tėvas ir kaip amerikietis esu čia, kad pasakyčiau: mums reikia imtis veiksmų“, – B. Obama pabrėžė, sakydamas kalbą kaitrią vasaros popietę prie Džordžtauno universiteto, akivaizdžiai rūpindamasis savo politiniu palikimu.

B. Obama sakė neturintis kantrybės ginčytis su klimato pokyčių neigėjais, kurių nemaža ir JAV Kongrese, nesutinkančių su mokslininkų išvadomis, jog anglies dvideginio išmetalai skatina pavojingą mūsų planetos šiltėjimą.

„Mes neturime laiko Plokščios Žemės draugijos susitikimui, – pareiškė jis. – Įkišus galvą į smėlį galbūt jausitės saugesni, tačiau tai jūsų neapsaugos nuo atslenkančios audros.“

B. Obama taip pat kalbėjo apie vamzdyną „Keystone XL“, kuriuo planuojama pumpuoti naftą iš naftingojo smėlio telkinių Kanadoje į JAV Meksikos įlankos pakrantę. Šis projektas yra plačiai kritikuojamas gamtosaugos aktyvistų.

Prezidentas perspėjo, kad šis „Keystone XL“ projektas, šiuo metu vertinamas Valstybės departamento dėl atitikties JAV nacionaliniams interesams, neturėtų būti patvirtintas, jeigu būtų nustatyta, kad jis skatintų pasaulinio klimato šiltėjimą.

„Mūsų nacionaliniai interesai bus vykdomi tik tuomet, jeigu šie projektas reikšmingai nepablogins taršos anglies dvideginiu problemos“, – sakė B. Obama. Daugelis prognozuoja, kad prezidentas patvirtins šį ilgai vilkintą projektą, kai jis bus pateiktas jam pasirašyti. Valstybės departamento preliminarioje ataskaitoje jau padaryta išvada, kad šis vamzdynas nepadarys reikšmingos žalos aplinkai.

Tačiau žalieji tvirtina, kad „Keystone XL“ lems naftingojo smėlio telkinių eksploatacijos plėtrą Albertoje, o šiuo procesu, anot jų, išgaunama „nešvariausia“ nafta pasaulyje.

B. Obamos planas pagrįstas trimis pagrindinėmis kryptimis: sumažinti anglies dvideginio išmetalus Jungtinėse Valstijose, mažinti klimato pokyčių poveikį ir skatinti tarptautinius veiksmus, sprendžiant šią problemą.

B. Obama įsipareigojo atšaukti palaikymą anglimis kūrenamų elektrinių projektams užsienyje ir pasiūlė aptarti naujas iniciatyvas su didžiosiomis teršėjomis, tokiomis kaip Indija ir Kinija.

Jis pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai (EPA) parengti taisykles, numatančias naujus standartus taršai anglies dvideginiu naujoms ir esamoms jėgainėms. Pagal šį planą raginama suteikti 8 mlrd. dolerių paskolų garantijas, skatinant investicijas į pažangias technologijas ir siekiant 20 proc. padidinti komercijos, pramonės ir gyvenamųjų pastatų energetinį veiksmingumą.

Kai kurie šios programos oponentai perspėjo, kad įgyvendinant tokius planus gali tekti uždaryti senesnes anglimis kūrenamas jėgaines. Dėl to gali padidėti elektros kaina vartotojams ir neproporcingai nukentėti gaunantys mažesnes pajamas.

Tuo tarpu pareigūnai argumentuoja, kad įgyvendinant šį planą bus sumažintas elektros vartojimas, todėl sąskaitos sumažės.

B. Obama taip pat iškėlė tikslą iki 2030 metų sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis 3 mlrd. tonų anglies ekvivalento. Šis kiekis sudaro daugiau nei pusę metinių anglies dvideginio išmetalų JAV energetikos sektoriuje.

Tačiau respublikonai apkaltino B. Obamą pradėjus „anglių karą“, per kurį bus nustatyti griozdiški suvaržymai ir primesti nepagrįsti aplinkosauginiai reikalavimai elektrinėms, iš kurių keletas yra valdomos kai kurių demokratų.

Demokratas senatorius Joe Manchinas (Džo Mančinas), atstovaujantis Vakarų Virdžinijai, kur išvystyta akmens anglių kasybos pramonė, teigia, kad B. Obamos planas sukels „pragaištingų pasekmių“ atsigaunančiai JAV ekonomikai.