Lietuva atsilieka nuo savo plano išsaugoti jūrą

Atsižvelgiant į Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimui skirtas pastangas, ataskaitoje vertintas šalių indėlis saugant Baltijos jūrą. Ataskaita atskleidė, kad visos regiono šalys nepakankamai stengiasi, jog būtų išsaugota ši unikali ekosistema. Net aukščiausiais balais įvertintos Suomijos pastangos smarkiai atsilieka nuo Baltijos jūros veiksmų plane išsikeltų ambicingų planų.

„Lietuva šiame vertinime atsidūrė tarp šalių autsaiderių. Akivaizdžiai nepavyko įgyvendinti daugelio priemonių susijusių su žuvų išteklių valdymu ir apsauga, taip pat yra trūkumų jūrų erdvinio planavimo, laivų balastinių vandenų tvarkymo srityse. Kadangi nemaža dalis šių problemų turi būti sprendžiamos keleto institucijų bendromis pastangomis, panašu, kad Lietuvoje pritrūko darnaus bendradarbiavimo tarp institucijų. Iš dalies Lietuva atsidūrė tarp autsaiderių ir dėl to, kad Helsinkio konvencijos šalys nėra priėmusios vieningo ataskaitos formato ir aiškių kriterijų, todėl sudėtinga objektyviai tarpusavyje palyginti šalių pastangas“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

Spalio 3 d. regiono šalių aplinkos ministrai susitiks Helsinkio komisijos susitikime Kopenhagoje, kad įvertintų bendras šalių pastangas įgyvendinant Baltijos jūros veiksmų planą. Vakar paskelbtoje ataskaitoje atskleidžiama, kad jei iki spalio neįvyks reikšmingų pokyčių, ministrams susitikime beveik nebus ką vertinti – per 6 metų laikotarpį pasiektas visiškas nežymus progresas. Pasaulio gamtos fondas baiminasi, kad vyriausybių atstovai bandys nuslėpti savo neveiklumą ir nesėkmes po skambiomis deklaratyvaus pobūdžio frazėmis ir taip bandys išvengti nepatogių klausimų apie konkrečius veiksmus įgyvendinant planą.

„Metas atvirai prabilti apie Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimo problemas ir nesėkmes“, – sako Baltijos ekoregiono programos vadovė Pauli Merriman. „Raginame ministrus spalį vyksiančiame susitikime pasinaudoti galimybe atvirai aptarti, ko reikėtų, kad šio plano įgyvendinimas būtų efektyvus. Laikas tuščioms deklaracijoms ir skambiems pažadams baigėsi – metas veikti. Šalys privalo susitarti, kaip jos imsis bendradarbiauti siekdamos įvykdyti savo įsipareigojimus.“

Ataskaitoje atskleista, kad didžiausia problema įgyvendinant užsibrėžtus bendrus tikslus – nepakankamas šalių atsiskaitymas apie įgyvendintus veiksmus. Visos šalys yra įpareigotos informuoti viena kitą apie tai, kaip joms sekasi įgyvendinti Baltijos jūros veiksmų planą. Pasaulio gamtos fondas nustatė, kad daugelis ataskaitų vėluoja, yra neišsamios ar net visai nepateikiamos.

„Lietuvos vyriausybė turėtų informuoti apie tai, kokių veiksmų sėkmingai ar nesėkmingai imtasi siekiant įgyvendinti Baltijos jūros veiksmų planą sąžiningai ir laiku“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas, – „Tam, kad šis bendras 9 šalių planas būtų įgyvendintas, būtinas skaidrus ir aiškus atsiskaitymas ir informavimas – tik tokiu būdu įmanomas bendradarbiavimas ir pastangų suvienijimas siekiant išsaugoti Baltijos jūrą.“

Tarptautinio mokslinių tyrimų tinklo (BalticSTERN Institute) atlikta ataskaita atskleidė, kad jūrinių ekosistemų išsaugojimui Baltijos jūros regiono šalyse gyvenantys žmonės pasiryžę skirti 3 800 mln. eurų kasmet. Toje pačioje studijoje įvertinta, kad Baltijos jūros veiksmų plane numatytų tikslų įgyvendinimas kainuoja apie 2 300 – 2 800 eurų kasmet.

„Metas įvertinti ekonominę sveikos Baltijos jūros vertę“, – sako Pauli Merriman. „Baltijos jūros atkūrimui ir apsaugai skirtų investicijų atidėjimas ar vengimas yra visiškai neatsakingas elgesys. Mes, gyvenantys aplink Baltijos jūrą, negalime su tuo susitaikyti – kuo vėliau bus imtasi veiksmų, tuo brangiau tai kainuos.“

Baltijos regiono šalių vyriausybės ėmėsi Baltijos jūros veiksmų plano, kuris suprojektuotas atsižvelgiant į daugumą Baltijos jūros aplinką veikiančių aplinkosaugos problemų, siekdamos atkurti gerą Baltijos jūros ekosistemos būklę iki 2021 m.