Lietuvoje auga skanus ir gražus nuodingiausias pasaulyje grybas

Dalies nuodingų grybų kenksmingosios medžiagos neišnyksta ir verdant. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienės parengtoje apžvalgoje patariama, kaip neapsirikti grybaujant ir kaip elgtis apsinuodijus. Pagrindinė taisyklė grybaujant: jeigu grybo nepažįstate, geriau jo ir neimkite. Rinkite tik gerai pažįstamus grybus.

Saugotis ne tik musmirių

Ne ką mažiau nuodinga yra smailiakepurė musmirė. Ji paprastai auga pavieniui, tarp samanų, sengirėse.

Itin nuodingi grybai yra nuodingasis ir rausvasis nuosėdis, kurie auga vasarą ir rudenį lapuočių ir spygliuočių miškuose pavieniui ar grupelėmis po ąžuolais, beržais, senuose eglynuose. Rausvėjančioji plaušabudė, auganti pavasarį parkuose, rečiau lapuočių miškuose, yra mirtinai nuodingas grybas – jame muskarino 20 kartų daugiau nei paprastoje musmirėje.

Rudeninė ir eglinė kūgiabudė (auga pavieniui arba mažomis grupelėmis ant supuvusių kelmų, išvartų, stuobrių, žemėje esančių šakų) grybautojų neretai supainiojama su kelmučiais.

Taip pat prie nuodingų grybų priskiriami ir aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši į baltos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo plaušabudė, stambioji gijabudė ir daugybė kitų.

Pagrindinės taisyklės grybaujant

Maistinių medžiagų daugiausia yra grybo kepurėlėje, kotuose gerokai mažiau. Maistui tinka virti jauni grybai. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio 20–500 metrų.

Daugiausiai teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė).

Nereikėtų pamiršti, jog galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję. Juose gali būti susikaupusiu organizmui kenksmingų medžiagų.

Pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose skaidantis baltymams susidaro nuodingosios medžiagos (amidai, aminai).

Paruoštus grybus suvartoti tą pačią dieną

• Renkant grybus, reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną.
• Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.
• Nepirkite turguje nežinomų, abejotinos kokybės konservuotų grybų.
• Valgant grybus negalima vartoti svaigiųjų gėrimų.
• Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0-6 °C temperatūroje. Grybų vartoti negalima, jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva.

Kuo vėlesni simptomai, tuo sunkesnis apsinuodijimas

Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų valgyta ir kaip skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais dažniausiai nustatomas atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę (laiką nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai).

Trumpas slaptasis laikotarpis pasireiškia tada, kai apsinuodijimo požymiai atsiranda anksčiau negu po 6 valandų (apsinuodijus paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabude ir kitais nuodingais grybais). Apsinuodijimo požymiams atsiradus vėliau kaip po 6 valandų (ilgas slaptasis periodas), galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir gyvybei pavojingas (apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu).

Apsinuodijus nuodingaisiais grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs: pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, pakitęs pulsas ar kvėpavimas, sąmonės praradimas, traukuliai.

Visada būtina kreiptis į gydytojus

Pagrindiniai pirmosios pagalbos tikslai yra palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą, kraujotaką ir pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą.

Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.

Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūskite per burną du kartus oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę.