Nuo karvės bezdalų sprogstantys tvartai - anekdotas, raginantis susimąstyti

Žemės ūkis yra kaltas dėl maždaug 14 proc. pasaulio šilnamio efektą sukeliančių dujų. Dauguma jų yra metanas. Jis yra 23 kartus galingesnis nei anglies dioksidas, aiškina portalas science.howstuffworks.com.

JAV maisto ir žemės ūkio organizacija aiškina, kad metano, kurį išskiria žemės ūkis, išskyrimas iki 2030 metų gali išaugti 60 proc. Pasaulyje yra 1,5 mlrd. karvių ir milijardai kitų gyvūnų, kurie išskiria itin daug metano. Tačiau du trečdaliai amoniako - būtent karvių darbas.

Daugiausia metano karvės išskiria raugėdamos, šiek tiek mažiau bezdėdamos.

Kai kurie ekspertai sako, kad viena karvė per dieną išskiria 100-200 litrų metano, kiti teigia, kad iki 500 litrų. Bet kuriuo atveju, karvės išmeta itin daug kenksmingų dujų.

Tam, kad suprastume, kodėl karvės išskiria tiek daug metano, būtina žinoti daugiau apie karvių organizmą.

Karvės, ožkos ir avys yra atrajojantys gyvuliai. Jie turi po keturis skrandžius, kurie ir virškina maistą. Šie gyvūnai suėda maistą, tada jį atryja, kad vėl suėstų. Jų skrandžiuose yra gausu bakterijų, padedančių virškinti tokį maistą, tačiau jos taip pat išskiria metaną.

Didžiojoje Britanijoje yra apie 10 mln. karvių. Jos išskiria maždaug 3 proc. visų šiltnamio efektą išskiriančių dujų ir maždaug už 20-30 proc. metano.

2007 metais mokslininkai pradėjo trejų metų tyrimą, kuriuo bandė išsiaiškinti, ar karvių šėrimas česnakais gali padėti sumažinti jų išmetamą metano kiekį. Pirmieji rezultatai parodė, kad dėl į karvių maistą įmaišomo česnako jos mažiau bezda.

Kitas tyrimas parodė, kad avys yra šiuo požiūriu panašios į karves, bet jos labiau valdosi.

Mokslininkai nuolat suka galvas, kaip sumažinti karvių išmetamo metano kiekį. Vokietijos mokslininkai sukūrę piliulę, kuri sulaiko dujas pirmajame karvių skrandyje ir metaną paverčia gliukoze. Tačiau, vartojant šias piliules, būtina griežta dieta.

2003 metais Naujosios Zelandijos valdžia pasiūlė dujų susikaupimo mokestį, tačiau jis nebuvo priimtas dėl protestų.

Karvės ėda daug greito maisto

XX amžiaus viduryje žemės ūkis tapo didžiuliu verslu. Ūkiai pradėjo augti, jungtis su didžiulėmis bendrovėmis. Ilgainiui ganyklose pradėtos auginti įvairios žolės, jos sumišo su natūraliai pievose augančiomis gėlėmis. Taip karvių racionas pasidarė labai įvairus.

Ūkininkai, siekdami efektyviai šerti karves, ganyklose pradėjo sėti ilgametes svidres. Dėl dirbtinių trašų ši žolė auga labai greitai. Tačiau tokiame pašare trūksta maistinių medžiagų, be to, ši žolė trukdo augti įprastinei žolei. Tokie pašarai yra juokais vadinami karvių greituoju maistu.

Tokia žolė leidžia pašerti daugiau karvių, tačiau joms neretai sutrinka virškinimas, karvės, kurioms sunku virškinti tokią žolę, išskiria daugiau metano.