Šioje lėkštėje matote tai, kas teršia planetą labiau nei automobiliai

Pasak neseniai pasirodžiusio tyrimo, jautienos produkcijos poveikis aplinkai yra 10 kartų didesnis nei kitos mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų. Auginant galvijus mėsai reikia 28 kartus didesnių žemės plotų ir 11 kartų daugiau vandens nei auginant kiaules ar viščiukus.

Poveikis aplinkai didesnis dešimtimis kartų

Nors tai, jog jautienos poveikis aplinkai yra gerokai didesnis nei kitos mėsos produkcijos žinoma jau seniai, naujojo tyrimo autoriai teigia, jog būtent jie pirmieji pateikė tikslius skaičius, leidžiančius palyginti šį skirtingų gyvulinės kilmės produktų poveikį. Pasak tyrimo, lyginant su kiaulių ar vištų auginimu, taip pat kiaušinių ar pieno produktų gamyba, galvijams reikia 28 kartus daugiau žemės ir 11 kartų daugiau vandens. Be to, jų išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra 5 kartus didesnis, o azoto trąšų poreikis didesnis 6 kartus.

Jautienos produkcija taip pat reikalauja vidutiniškai 160 kartų daugiau žemės nei pagrindinės augalinės kultūros, pavyzdžiui, bulvės, kviečiai ir ryžiai, jau nekalbant apie 11 kartų didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas.

„Mes galime aiškiai palyginti, kokį poveikį aplinkai turi jautiena, kiauliena, vištiena, kiaušiniai ir pieno produktai lygindami jų žemės ir vandens poreikius, taršą azoto junginiais ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, - tyrimo struktūrą apibūdino mokslininkų komandos vadovas prof. Gidonas Eshelis iš Bardo koledžo Niujorke.

Mokslininkai panaudojo 2000-2010 m. laikotarpio JAV Žemės ūkio departamento duomenis norėdami suskaičiuoti, kiek išteklių reikia norint užauginti pašarą visiems JAV mėsai auginamiems gyvuliams. Jie taip pat išsiaiškino, kiek šiaudų, siloso ir įvairių augalinės kilmės koncentratų reikia skirtingiems maistiniams gyvūnams užauginti vieną kilogramą svorio. Į savo skaičiavimus jie taip pat įtraukė ne tik pašaro gaminimo metu išskirtas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir dujas išskirtas pačių gyvulių virškinimo bei mėšlo.

Tyrimas buvo išspausdintas moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Prarandama didžioji dalis energijos

Galvijai yra atrajotojai, todėl gali išgyventi ėsdami įvairių rūšių augalus, tačiau dėl tos pačios priežasties jų pašaro vertimo mėsa efektyvumas yra labai žemas. Būtent todėl jautienos poveikis aplinkai ir yra pats didžiausias.

„Tik labai nedidelė galvijų suvartoto maisto dalis patenka į jų kraujotaką, taigi didžioji dalis energijos yra prarandama“, - paaiškino prof. G. Eshelis. Šeriant galvijus grūdais, o ne žole dar labiau padidinamas šis energijos švaistymas, tačiau, pasak mokslininko, net ir žole šertų galvijų ekologinis pėdsakas yra gerokai didesnis nei kitų gyvulių.

Žemės ūkis smarkiai prisideda prie klimato kaitos ir išskiria 15 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pusę jų išskiria gyvulininkystės pramonė. Didžiuliai pašaro ir vandens kiekiai reikalingi galvijų auginimui ekspertams kelia susirūpinimą, ypač turint omenyje, jog iki 2050 m. greičiausiai planetai teks išmaitinti papildomus 2 mlrd. gyventojų. Pasak mokslininkų, jautienos atsisakymas žmonių dietoje galėtų turėti itin reikšmingų pasekmių aplinkai.

„Pati svarbiausia mūsų tyrimo žinia yra tai, jog jautienos poveikis, lyginant su kita gyvulinės kilmės produkcija, yra dramatiškai didesnis“, - sakė prof. G. Eshelis. Anot jo, atsisakymas mėsos produkcijai vyriausybių skiriamų subsidijų būtų mažiausiai kontraversiškas būdas sumažinti jos suvartojimą.

Žinutė vartotojams

Nors pastarasis tyrimas naudojo nacionalinius JAV žemės ūkio sektoriaus duomenis, tačiau, pasak kitų, prie tyrimo neprisidėjusių specialistų, išvados gali būti pritaikytos ir kitiems regionams, ypač Europai.

„Bendras ekologinis jautienos produkcijos pėdsakas yra labai didelis, nes jos gamybos efektyvumas yra mažas, tačiau jautienos gaminame labai daug“, - sakė prof. Markas Suttonas iš Jungtinės Karalystės Ekologijos ir hidrologijos centro.

„To pasekmė – daugiau nei 60 proc. viso neigiamo žemės ūkio poveikio aplinkai JAV kyla vien tik iš jautienos produkcijos. Nors tikslūs skaičiai Europoje būtų kitokie, čia didesnė pieno produktų reikšmė, tačiau pagrindinė išvada vis tik būtų ta pati: iš maistui auginamų gyvulių būtent galvijai turi didžiausią poveikį tiek Europoje, tiek JAV“, - teigė profesorius.

„Europa ir JAV yra dar panašios tuo, jog didelė dalis jų žemių yra naudojamos itin neefektyviai gyvulininkystei, o pačios derlingiausios pasėlių žemės yra naudojamos auginti pašarą gyvuliams, o ne žmonių maistui“, - sakė prof. M. Suttonas.

Prof. Timas Bentonas iš Lydso universiteto D. Britanijoje sveikino naująjį tyrimą ir sakė, jog šis darbas yra puiki šiandieninės situacijos apžvalga. „Iš jo galime susidaryti tikslų bendrą vaizdą“, - sakė mokslininkas ir pridūrė, jog būtent geresnis gyvulininkystės pramonės valdymas yra svarbiausia sudedamoji dalis siekiant aplinkai draugiškesnio pasaulinio žemės ūkio.

„Labiausiai žmonės sumažintų savo anglies pėdsaką ne atsisakę automobilių, bet suvartodami gerokai mažiau raudonos mėsos nei dabar“, - teigė prof. T. Bentonas.

Pasak prof. M. Suttono, šalių vyriausybės turėtų atsižvelgti į šiuos tyrimus, jeigu nori padidinti maisto pramonės efektyvumą ir sumažinti poveikį aplinkai. „Tačiau mokslininkų žinutė vartotojams yra dar stipresnė. Mažesnis mėsos, ypač jautienos suvartojimas, mažina mūsų kiekvieno poveikį aplinkai“, - sakė specialistas.