Mokslininkus gąsdinančios metano angos aptiktos ir prie JAV krantų

Mokslininkai sako, kad visame pasaulyje gali būti apie 30 tūkst. panašių metano angų. Ankstesnių tyrimų metu Atlanto vandenyne buvo aptiktos tik trys panašios zonos, kurios buvo už JAV pakrantės ribų.

Be naujų tyrimų mokslininkų komanda tyrė ir vandenyno dugno regioną, esantį tarp pakrantės ir vandenyno. Zonoje tarp Šiaurės Karolinos ir Masačusetso jie atrado mažiausiai 570 angų gyliuose nuo 50 iki 1700 metrų.

Šie atradimai mokslininkams buvo netikėti.

„Tai yra pirmas kartas, kada tokį metano dujų prasiveržimo lygį matome už Arkties ribų, kuris yra nesusijęs su naftos ar dujų rezervais ar aktyviais tektoniniais kraštais“, – sakė tyrimui vadovavęs prof. Adamas Skarke'as iš Misisipės valstijos universiteto JAV.

Mokslininkai stebėjo kylančių burbuliukų srautus, tačiau iš jų dujų paimta nebuvo. Apie metano dujas sprendžiama iš netiesioginių įrodymų.

Dauguma angų buvo aptikta maždaug 500 m gylyje, kur yra tinkama temperatūra ir spaudimas tam, kad atsirastų ledo ir metano hidrato dujų, dar vadinamų klataru, junginys. Mokslininkai sako, kad šiuos hidratus kelti burbuliukus su metano dujomis skatina šylantys vandenynai.

Kol kas šie burbuliukai paviršiaus nepasiekia.

„Metanas tirpsta vandenynuose šimtų metrų gylyje ir oksiduojasi į anglies dvidenginį, – sako prof. Skarke'as. – Svarbu paminėti, kad kol kas mes neturime įrodymų, jog anglies dioksido dujos patenka į atmosferą.“

Šiame tyrime neužsimenama, koks kiekis metano dujų gali būti vandenynuose. Tačiau ankstesni tyrėjų skaičiavimai rodo, kad vandenynuose gali būti didžiausi metano rezervai žemėje ir juose yra 10 kartų daugiau anglies nei atmosferoje.

Prof. Skarke'as ir jo komanda mano, kad Žemėje gali būti 30 tūkst. panašių angų. Nors šios angos nekelia skubaus globalinio atšilimo pavojaus, tyrimas rodo, kad reikėtų dar kartą gerai perskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją Žemėje.

Mokslininkai aplink šias angas taip pat atrado ir gausias organizmų gyvenvietes, tačiau gyvybė nėra tokia, kokią mes žinome. Šie gyvi organizmai yra chemosintetiniais – tai reiškia, kad jie energiją gauną ne iš Saulės, o iš cheminių reakcijų.

Anksčiau buvo skelbta, kad metano išsiveržimas iš vandenynų dugno buvo pastebėtas Arktyje.