Ateities elektrinės – augantys žalieji augalai?

Taip ateitį piešia Lenkijos mokslininkė dr. Magdalena Gorecka, dalyvavusi Lenkijos mokslo fondo organizuotame konkurse ir laimėjusi antrąją vietą.

„Augalai gamina deguonį, kuriuo kvėpuojame, užtikrina mums maisto medžiagas, yra daugelio vaistų sudedamoji dalis. Tai visuotinai žinoma. Bet per pastaruosius metus pastebimas didelis susidomėjimas, kaip panaudoti augalus gaminant elektros energiją. Mokslininkai sutelkė pastangas tam, kad energiją gamintų biokuras. Bet tai susiję su išmetamosiomis dujomis ir degimo procesu“, – wyborcza.pl sakė M.Gorecka iš Varšuvos Aukštosios žemės ūkio mokyklos.

Ši mokslininkė ieško būdų, kaip iš augalų galima būtų išgauti švarią, ekologišką žaliąją energiją. Tad iš kur augaluose atsiranda elektros energija? Kaip aiškina tyrėja, ant lapo krentanti šviesa pasiekia chloroplastą, esantį augalo ląstelėse. Dėl fotosintezės iš vandens dalelyčių atsiskiria deguonis, o kartu – dar kai kas.

„Tai elektronas, kuris juda tarp chloroplasto vidaus struktūrų, grandinėle, labai tvarkingai. Toks tvarkingas elektros krūvio judėjimas yra ne kas kita, kaip elektros energijos loginis apibrėžimas, – aiškina M.Gorecka. – Be to, elektros srovę augaluose galime valdyti. Sustiprindami šviesos intensyvumą išlaisviname daugiau elektronų ir jie greičiau juda.“

Bet kaip išgauti energiją iš augalų? „Atrodytų, tai nieko sudėtingo. Turime atrasti kažką, kas elektros srovę perkels, tarkim, vielos gabalą, kurį įsmeigsime į augalą, sujungsime laidais ir išvesime į išorę. Tačiau tai nėra lengva, nes viela gali pažeisti augalo ląsteles ir chloroplastus, o tik sveikas chloroplastas garantuoja elektronų tėkmę“, – sakė tyrėja.

Šios aukštosios mokyklos mokslininkai kartu su fizikais ir chemikais iš Lodzės universiteto sugalvojo kitą būdą – jie nori vietoj vielos panaudoti mažas nanodalelytes, kurios paimtų elektros energiją iš grandinėlės chloroplaste. Kol kas ketinama atlikti tyrimus su įvairiomis nanodalelytėmis, tik jau žinoma, kad tam netinka sidabras, nes yra labai toksiškas ir kenkia augalams.

Atradus nanodalelyčių, tinkamų surinkti elektronams, pusė darbo jau bus atlikta. Kitas žingsnis bus sukurti tokius elektrodus, kurie gamins energiją. Ir tai, pasak mokslininkų, bus sunkiausia projekto dalis.

Šie elektrodai turėtų būti permatomi ir užtikrinti augalų gebėjimą gauti pakankamai šviesos. Taip pat jie privalo priglusti prie augalo lapo, o kartu ir įsiskverbti į vidų, kad būtų pasiektas chloroplastas.

Kol kas nėra žinoma, kiek elektros tokiu būdu augalai gali pagaminti. Mokslininkai nori, kad tai būtų daroma visą augalo gyvavimo laiką. „Nesitikiu, kad mūsų augalai taps didelėmis elektrinėmis, bet išgaunamą elektros energiją bus galima panaudoti, tarkim, dūmų jutikliams miškuose“, – aiškino mokslininkė.

Mokslininkai pirmiausia imsis bandymų su augalais laboratorijose. Pirmieji „bandomieji triušiai“ bus tabakas ir baltažiedis vairenis.