Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Rožinis ežeras – paslaptis, kurios niekas negali įminti (Video)

2022-12-25

(0)

(39)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Grynas.lt

Išgirdę apie ežerus iš karto pagalvojame apie vasarą ir mėlynai žalsvą ežero spalvą, prie kurios esame pripratę jau nuo vaikystės, tačiau Hillier ežeras gali jus nustebinti, nes jo spalva tikrai neprimena tos, apie kurią jūs pagalvojate.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bandė įminti spalvos kilmę

Skrisdami lėktuvu ne vienas iš mūsų žvelgiame pro langą. Mes stebime mus bandančius pasiekti kalnus, didelius miškų plotus, taškiukais virtusius žmones ir žalsvai melsvus vandens telkinius, tačiau skrendant virš didžiausios Middle salos Recherche salyne, Australijos vakaruose, keleivių dėmesį patraukia neįprastas reiškinys - rausvos spalvos ežeras.

Hillier ežerą atrado 1802 metais vykusios Metjus Flinderio (Matthew Flinder) ekspedicijos dalyviai. Šios britų ekspedicijos tikslas buvo kelionė į Sidnėjų, tačiau buvo nuspręsta sustoti ir šiose salose, nes jos buvo jų kelionės maršrute. Kapitonas Flinderis sakė pastebėjęs ežerą kuomet kilo į aukščiausią salos viršūnę (dabar vadinamą Flinders viršūnę). Vėliau, kai nusileido iki stebinančio ežero, Jonas Tistelis (John Thistle), laivo vadovas, nusprendė, kad reikia pasisemti vandens ir taip buvo atrasta, kad vandens spalvą sukuria, ne šviesos fokusas, nes net pasemtas vanduo vis tiek išlaikė rausvą atspalvį. Grįžę po ekspedicijos, jos dalyviai atliko ilgus tyrimus, bet sugebėjo nustatyti tik tiek, kad ežero vanduo prisotintas druskų.

Kitaip nei kiti rausvos spalvos ežerai, pvz: Retba, Senegale, Hillier ežero spalvos priežastis nėra nustatyta. Vienas iš spėjimų, kad tokią spalvą sukuria ežere esantys organizmai: Dunaliella salina ir Halobacteria. Kita hipotezė, kad spalva atsiranda dėl smėlyje esančių Hallophillic bakterijų. Viena iš labiausiai tikėtinų minčių yra, kad spalva susidaro dėl mažos maistingųjų medžiagų koncentracijos ir daugybės dumblių bei bakterijų rūšių. Viena naujausių teorijų, kad tai gali būti jūros druskos ir Nahcolite (natrio bikarbonatas (kitaip žinoma soda)) dalelių reakcija. Tačiau nei viena iš šių teorijų neturi pakankamai įrodymų, kad būtų pripažinta.

Yra priežastis, kodėl nesiryžta plaukioti

Pats ežeras yra 600 metrų ilgio ir 250 metrų pločio bei savo forma šiek tiek primena paliktą didžiulį pėdsaką. Apsuptas smėlio ir tankių Eukalipto ir Mirtenės (lot. Melaleuca) šeimos medžių miškų, siauru apaugusių kopų plotų ežeras yra atskirtas nuo Pietų vandenyno.

Nors ir išskirtinis, bet šis ežeras nėra kenksmingas žmogui, tad jame būtų galima maudytis, nepergyvenant dėl jo spalvos, tačiau dėl daugybės dumblių trukdančių tai daryti, retai kas nusprendžia jame paplaukioti.

Išskyrus šešis metus, kuomet čia buvo užsiimama druskos gavyba, sala ir Hillier ežeras buvo beveik nepaliesti, dėl to dabar turistai turi nepakartojamą galimybę nukeliauti prie ežero, kuris žiūrint iš viršaus turi kramtomosios gumos atspalvį, o stovint šalia jo spalva tampa daug skaidresne, bet vis tiek išlieka švelniai rausva.

Pasaulyje galima rasti ir kitų rausvų ežerų. Vienas iš tokių Retba ežeras yra Žaliojo iškyšulio šiaurėje, Senegale, į Šiaurės Rytus nuo Dakaro. Šis ežeras rausva spalva nusidažo tik sausuoju laikotarpiu ir tai yra svarbi priežastis atskirianti jį nuo Hillier ežero. Šis ežeras taip pat gerai žinomas dėl savo didelio druskingumo, leidžiančio ant jo lengvai plūduriuoti kaip ir Negyvojoje jūroje. Taip pat jis dažnai būna galutine Dakaro ralio vieta ir būtent prie jo vyksta laimėtojų apdovanojimai.