Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Jeloustouno pragarmėse atrastas naujas magmos rezervuaras, kuris 11 kartų užtvindytų Didįjį Kanjoną (Video)

2015-04-27

(3)

(52)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija

Pačioje Jeloustouno nacionalinio parko širdyje – superugnikalnis, kuris kasdien į atmosferą "iškvepia" po 45 tūkst. tonų anglies dvideginio. Pasirodo, magmos, kurį Jeloustoune slūgso palei pat žemės paviršių, yra tiesiog per mažai, jog skleistų tokius CO2 kiekius.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Naujausi tyrimai byloja, kad šiek tiek žemiau po pirmuoju magmos rezervuaru slūgso keliskart didesnis antras magmos rezervuaras, kuriame magmos yra tiek, kad ji vienuolika kartų užtvindytų Didįjį Kanjoną Kolorado valstijoje. Jeloustouno superugnikalnis – vienas didžiausių aktyvių žemyninių vulkaninių laukų planetoje. Jo gelmėse tyvuliuoja magma, kurioje apstu silikatų. Pastarąjį kartą Jeloustouno superugnikalnis JAV vidurio vakaruose, Vajomingo, Aidaho ir Montanos valstijų teritorijose sprogo prieš 640 tūkst. metų. Mokslininkų prognozėmis, šis ugnikalnis išsiveržia kartą per maždaug 700 tūkst. metų. Ankstesnių tyrinėjimų metu Jeloustouno gelmėse aptiktas santykinai nedidelis magmos duburys, vadinamas viršutinės plutos dalies magmos rezervuaru. Tiesiai po žemės paviršiumi 2013 m. buvo aptikta 10 420 kubinių kilometrų magmos.

Giliau esantį gerokai didesnį antrąjį magmos rezervuarą Jutos universiteto geofizikas Hsin-Hua Huangas su kolegomis aptiko išanalizavęs beveik 5 tūkst. žemės drebėjimų seismines bangas. Duomenų masyvą sudarė ne tik Jutos universiteto Seisminių stočių informacija, bet ir duomenys, kuriuos renka "Earthscope" seisminių matavimų tinklas. Pastarieji duomenys aprėpė gilesnius Jeloustouno požemių klodus ir juose vykusius žemės virpesius.

Kiekvienas toks virpesys sukeldavo bangas, kurios nuvilnydavo aplink supervulkaną. Pagal tų bangų vilnijimą buvo sudarytas požeminis regiono žemėlapis. Tyrimo rezultatus publikavo žurnalas "Science". Paaiškėjo, kad 98 proc. rezervuare slūgsančios medžiagos yra karšta uolienų magma. Likę 2 proc. – išsilydžiusios (skysto pavidalo) uolienos arba lava, kurios yra per giliai, kad įvyktų išsiveržimas. (Išsiveržus magmai, išsiskiria didesnė dalis jos dujų, ir ji tampa lava).

Antrasis rezervuaras slūgso 19-45 km gylyje po supervulkanu. Manoma, kad jame yra apie 46 tūkst. kubinių kilometrų uolienų, t.y., apie 4 kartus daugiau nei aukščiau esančiame pirmame rezervuare. Palyginimui, Didžiajame Kanjone tilptų "tik" apie 4,1 tūkst. kubinių kilometrų magmos. Vadinasi, viršutiniame rezervuare esančios magmos pakaktų 2,5 Didžiojo Kanjono, o apatiniame rezervuare – net 11 Didžiųjų Kanjonų.

Minėtame straipsnyje tyrimo autoriai išreiškia nuomonę, jog pastaruosius tris Jeloustouno superugnikalnio išsiveržimus (prieš 2 mln., prieš 1,2 mln. ir prieš 640 tūkst. metų) lėmė tik viršutinis magmos rezervuaras.

National Geographic duomenimis, jei šis superugnikalnis išsiveržtų dabar, akimirksniu žūtų apie 87 tūkst. žmonių. 1 610 km spinduliu žemę padengtų net 3 metrų storio pelenų sluoksnis (priminsime, kad prieš keletą dienų Čilėje pelenų iškrito tik apie keliolika centimetrų, tačiau net ir toks sluoksnis paralyžiavo ugnikalnio apylinkes). Po Jeloustouno išsiveržimo 2/3 JAV teritorijos taptų negyvenama. Ugnikalnio pelenai ir dulkės paralyžiuotų viso pasaulio aviaciją – tokios Žemėje kurį laiką išvis nebebūtų.