Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Pabraidymas po pievą baigėsi negyjančiomis žaizdomis

2015-07-01

(0)

(20)

(220)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	delfi.lt

Vienas britas patyrė stiprius sužalojimus, kai prisilietė prie milžiniško barščio. Deanas Simmonsas ėjo pro šiuos augalus, bujojančius prie daugelio vandens kanalų, ir jie palietė jo nuogas kojas.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ant odos pradėjo kilti milžiniškos pūslės, virtusios agoniškais nudegimais, kuriuos, gydytojų teigimu, reikia gydyti daugelį mėnesių. Sodininku dirbantis D. Simmondsas iš Somerseto grafystės Tontono miesto siaubingus nudegimus pavadino „tikra kančia“. „Kadangi esu sodininkas, žinojau, kad šie augalai yra pavojingi, bet vis tiek jų neišvengiau“, - sakė jis. „Buvau išėjęs pažvejoti ir juos pastebėjau tik tuomet, kai jau buvo per vėlu. Po dienos aš jau vartojau morfiną“, - pasakojo jis BBC. Dabar D. Simmondsas ėmėsi misijos šviesti žmones apie barščių pavojus ir kaip jie gali sužaloti. Savo „Facebook“ paskyroje jis pridūrė: „Nudegimai ir skausmas vis stiprėja. Visi, gyvenantys Tontone ir vaikščiojantys palei šį kanalą, saugokitės milžiniškų barščių ir saugokite nuo jų vaikus“. „Aš išgyvenu tikrą kančią ir dabar negaliu vaikščioti. Nenorėčiau, kad mano vietoje atsidurtų koks nors vaikas. Skausmas yra nepakeliamas“. Milžiniški barščiai, galintys užaugti net iki 6 m aukščio, yra kilę iš Gruzijos ir Kaukazo kalnų Rusijos pietuose. Į Didžiąją Britaniją XIX amžiuje juos atvežė Viktorijos sodininkai, bet dabar jie veši laukinėje gamtoje. Barščiai pražudo kitus augalus, nes auga taip sparčiai ir būna tokie dideli, kad užstoja jiems saulę. Jie mėgsta bujoti palei upes ir kanalus, o tai reiškia, kad prie jų gali prisiliesti nieko nenutuokiantys žmonės. Praėjusių metų rugsėjį dėl nuodingų barščio sulčių į ligoninę pateko Keithas Cooperis iš Houdono, nuėjęs apžiūrėti „gražaus augalo“, kurį jo žmona Maria pamatė vienoje pamiškėje. 50 metų vyras nežinojo, kad tai milžiniškas barštis. Gydytojai įspėjo, kad smarkiai nudegintą dešiniąją koją jam reikės saugoti nuo saulės spindulių maždaug septynis metus. „Netoli pakrantės kelio vedžiojome šunį, kai mano žmona sustojo pasigėrėti vienu augalu. Ji paklausė, ar galėtume vieną iš jų pasisodinti savo sode“, - pasakojo vyras. „Barščio sultys pateko ant mano kojos, bet tuo metu nieko nesupratau, nes neskaudėjo. Tik pagalvojau, kad man kažkas įgėlė. Tik parėjus namo koja ištino, pradėjo kilti pūslės“.

„Gydytojai nurodė, kad septynerius metus turėsiu slėpti koją nuo saulės spindulių“. „Jei ant jos pateks saulės spinduliai, vėl iškils pūslės, nes nudegimas panaikino natūralią odos apsaugą nuo ultravioletinių spindulių“, - aiškino vyras. K. Cooperiui išsivystė fitofotodermatitas – liga, dėl kurios oda tampa itin jautri ultravioletiniams spinduliams. Ji gali tęstis metų metus.

Milžiniškų barščių sultyse yra nuodingų ir odos fotojautrumą didinančių cheminių medžiagų, vadinamų furanokumarinais. Ant odos patekusi medžiaga reaguoja su šviesos spinduliais ir per 48 valandas sukelia skausmingas pūsles. Nuodingos barščių sultys neleidžia odai pačiai apsisaugoti nuo saulės spindulių, todėl ant jos atsiranda nudegimų ir randų. Jei būtų įtrintos į akis, barščių sultys sukeltų laikiną ar net nuolatinį aklumą.

Jei vis dėlto barščių sultys pateko ant odos, patariama uždengti nukentėjusią vietą, kad nuodingos medžiagos nesureaguotų su saulės spinduliais, ir vėliau gerai nuprausti ją su muilu. Šie augalai kelia problemų ir Lietuvoje. Į šalį jie buvo atvežti apie 1950 m. Dėl gražios išvaizdos, didelio žiedyno jį žmonės pradėjo sodinti soduose, prie namų, nežinodami, kad šis augalas kenksmingas sveikatai.

Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furokumarino, kuris, žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai yra aktyvesnis šios medžiagos išsiskyrimas į orą. Žaizdos gydamos pūliuoja, o užgijus lieka randai. Prisikvėpavęs augalo žiedadulkių žmogus jaučiasi kaip apsinuodijęs. Šio augalo vengia ir naminiai gyvuliai, nes tiek karvėms, tiek arkliams ar kiaulėms jis padaro žalos. Net bitėms yra pavojus, nes augalų žiedų išskiriamas nektaras – nuodingas.

Kova su Sosnovskio barščiais sekasi sunkiai, nes niekaip neatsiranda įmonių, galinčių užsiimti jų naikinimu. Tam ministerija iš ES fondų buvo gavusi apie 1,5 mln. eurų (apie 5 mln. litų) paramos, tačiau konkursus pakartotinai teko skelbti net keturis kartus ir vis tiek neatsirado norinčiųjų apsiimti šių augalų naikinimu.