Tiesa, kurios nežinojote apie parduotuvėse gulinčius bananus

Bene reikšmingiausia eksportuojamų bananų rūšis visame pasaulyje iki 1965-ųjų buvo „Gros Michel“, dar vadinama „Big Mike“. Tai buvo visai kitokia bananų veislė, negu dabar esame įpratę matyti prekybos centruose.

„Gros Michel“ veislė buvo pagrindinis pelno šaltinis tokioms gigantėms, kaip „Dole“ ar „Chiquita“. Ši bananų veislė buvo ypatingai populiari iki tada, kai bananų plantacijos ėmė sparčiai nykti dėl Panamos ligos – grybelinio užkrato, kuris iš Centrinės Amerikos ėmė plisti visame pasaulyje, – rašo portalas „CNN“. Siekiant sustabdyti šios ligos plitimą, neliko jokios kitos išeities, kaip sudeginti visas bananų plantacijas.

Išsigelbėjimas – „Cavendish“ veislė

Bananų industrija smigo į gilią krizę ir buvo priversta ieškoti alternatyvų. Imta auginti iš Indijos kilusios „Cavendish“ veislės bananus, kurie, nors ir laikomi prastesnės kokybės ir skoninių savybių, tačiau atsparesni įvairioms ligoms. Būtent ši bananų veislė tuoj pat prigijo viso pasaulio bananų plantacijose.

Šiandien „Cavendish“ veislės bananai – tai tarsi universalus vaisius. Kaip koks mėsainis, kuris greitojo maisto restoranuose visame pasaulyje yra vienodas. Taip ir bananai bet kurioje pasaulio šalyje esančiame prekybos centre yra identiški.

Taip yra todėl, kad dabar auginami bananai nebeturi genetinių skirtumų, bananų plantacijos – viena kitos klonai, o „Cavendish“ veislės bananai – pagrindinė veislė visose bananų plantacijose. Ir taip kiekvienais metais tie patys bananai išvežiojami po visą pasaulį.

Tad po penkiasdešimties metų, bene populiariausiam maisto produktui, kuris yra milijonų žmonių pragyvenimo šaltinis, iškilo tokia pati išnykimo grėsmė. Būtent todėl bananai yra atsidūrę ant didelės rizikos slenksčio – jei grybelinės ligos užkratas suaktyvės vienoje plantacijoje – liūdnas galas laukia visų bananų plantacijų.

„1980-ųjų pabaigoje, bananų augintojai suprato, kad norint apsaugoti bananus nuo ligų, reikia auginti ne vieną jų veislę. Jie ragino plantacijų savininkus imtis iniciatyvos, tačiau tai niekada ir neįvyko“, – portalui „CNN“ pasakojo Danas Koeppelis, knygos „Bananas: pasaulį pakeitusio vaisiaus likimas“.

TR4 – šių dienų siaubas

Liga, kuri kelia pavojų bananų plantacijoms, dabar vadinama „Tropical Race 4“ (TR4). Ji, maždaug 1990-aisiais, užfiksuota Malaizijoje. Ši liga graso pridaryti tokios pat žalos, kaip kad prieš penkiasdešimt metų „Gros Michel“ veislės bananų plantacijas nusiaubusi Panamos liga.

„Tai liga, kurios sukėlėjas yra gausiai paplitęs grybelis Fusarium. Blogiausia tai, kad jis aptinkamas ir dirvoje, kurioje auginami bananai. Tad į plantaciją patekęs užkratas išplinta tarsi ugnis sausame miške. O liga perduodama pačiais įvairiausiai būdais – oru, vandeniu, transporto priemonėmis“, – sakė D. Koeppelis. – Tie, kurie kada nors sirgo pėdų ar nagų grybeliu žino, kaip sunku juo atsikratyti“, – pridūrė jis.

Tad pakanka gabalėlio žemės, kuriame yra TR4 užkrato, kad visi plantacijos augalai nupūtų. TR4 užkratas veisiasi šaknyse, pažeidžia bananmedžio gyslas – kanalus, kuriais cirkuliuoja augalo sultys. Tad augalas nebegali savęs aprūpinti vandeniu, nuvysta ir nupūva.

Išplito visame pasaulyje

Nuo TR4 židinio išplitimo Pietryčių Azijoje, liga jūromis pasiekė už tūkstančių kilometrų esančią Australiją, o 2013 ėmė plisti ir Afrikoje.

„Neseniai aptiktas TR4 užkratas tiek Viduriniuosiuose Rytuose, tiek Nampuloje, Mozambike, įrodo, kad liga plinta pasauliniu mastu“, – teigė George Mahuku, Tarptautinio tropinės agrikultūros instituto (IITA) vyresnysis augalų patologas.

„Tai rimta grėsmė Nampuloje esantiems gyvybingiems šalies rajonams ir maisto apsaugai. Problema gali kilti visoje šalyje ir net žemyne. Afrikoje bananai – pagrindinis maisto šaltinis 400 milijonų žmonių ir apsaugos nuo bado priemonė“, – teigė G. Mahuku.

Nors kol kas TR4 užkratas Mozambike palietė tik dvi plantacijas, tai paliko ryškią dėmę šalies ekonomikoje.

Bananų plantacijos savininkei, Mozambiko bendrovei „Matanuska“ liga pridarė nuostolių už 7,5 mln. JAV dolerių. Sunaikinta apie 230 tūkst. bananų augalų. Kas savaitę plantacijoje jų žūva apie 15 tūkst., o tai kas savaitę pridaro daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių nuostolių. Bendrovės „Matanuska“ kasmėnesinis įnašas į vietinę ekonomiką – apie 1,5 mln. JAV dolerių, tad nuostolių reikšmė regiono gyvavimui – labai didelė.

„Centrinės Afrikos regione yra daugiau nei 50 proc. nuolatinių visos Afrikos bananų plantacijų. Jose užauginama daugiau nei pusė viso Afrikoje užauginamų bananų kiekio – 20,9 milijonų tonų per metus, kurių vertė 4,3 mlrd. JAV dolerių. Tai tik parodo, kokia reikšminga bananų auginimo kultūra šiose valstybėse, tad jei TR4 išplistų plantacijose, nuostoliai šaliai būtų nesuvokiami“, – sakė G. Mahuku.

Grėsmė ir kitoms veislėms

Vis tik Afrikoje auginami bananai – ne tik „Cavendish“ veislės. Čia auginamos ir vietinės, arba kitaip – „naminės“ bananų rūšys. Tačiau joms užkrato grėsmė – taip pat labai reali. Pavyzdžiui, ištirti TR4 užkrėsti devyni Rytų Afrikos aukštikalnių bananų veislės porūšiai. Tik viena iš jų po aštuonių mėnesių atsilaikė ir išgyveno“, – pasakojo G. Mahuku.

Kaip teigė Joao Augusto, augalų patologijos specialistas, dirbantis Mozambike, didžiulė rizika bananų išlikimui ir jų augintojams kyla ir dėl klaidingo neigiamo požiūrio apie ligos plitimą visame pasaulyje. „Nors tikimybė perduoti ligos užkratą per vaisius yra beveik lygi nuliui, atsisakymas importuoti bananus iš Afrikos gali skaudžiai kirsti visam bananų auginimo verslui Afrikoje“, – sakė J. Augusto.

Nors TR4 ir nėra pavojingesnė negu ta, kuri prie 50 metų sunaikino „Gros Michel“ veislės bananus, grėsmė lieka didžiulė, mat per tuos metus bananų plantacijose niekas nepasikeitė. Bananų augintojų industrija numoja ranka į tai, kad standartiniai karantinavimo veiksmai, kaip pasėlių aptvėrimas ar įrangos valymas, nėra veiksmingi. Rodos, vienintelė išeitis apsaugoti bananų plantacijas – sudeginti jas ar iš naujo atsodinti jau visai kitos veislės augalus. Deja, bet tai neveiksminga, mat ligos užkratas tūno dirvoje. Tai, kad ir kaip bebūtų, reiškia bananų plantacijų nykimą.

Ligą suvaldyti sunku

Kaip teigė J. Augusto, būdų, kaip veiksmingai kovoti su TR4 nėra daug. „Liga negali būti likviduota. Tačiau galima diegti prevencines priemones, kurios padėtų sustabdyti plitimą ir aš sušvelnintų ligos pasekmes. Žmonės turi būti išmokyti gyventi su tuo“, – sakė jis.

Atsigręžę į praeitį, bananų augintojai gali bandyti atkartoti istoriją ir ieškoti alternatyvių bananų veislių. Tačiau šiuo metu tam nėra tinkamo kandidato. Tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia hibridinės ir genetiškai modifikuotos bananų veislės.

Pasak D. Koeppelio, grybelis nėra vienintelė bananų plantacijų problema. Taip, kaip „Cavendish“ bananų veislė kenčia nuo patogeno, taip vietinės bananų veislės kenčia nuo „Cavendish“ veislės.

„Indijoje auginama apie 600 rūšių bananų, tačiau per pastaruosius du dešimtmečius „Cavendish“ veislės išstūmė iš rinkos beveik visas vietines rūšis. Kai monokultūra išstumia multikultūrą, ji lieka vienut vienutėlė. Ir kai ją užpuola liga, tada ištinka didelė bėda: gamta atsigręžia ir gelia labai skaudžiai“, – aiškino D. Koeppelis.

Kol vaisiai ir daržovės visame pasaulyje yra skirtingų rūšių ir veislių, „Cavendish“ bananų veislė – Indijoje dar pašaipiai vadinama „viešbučių bananu“ – yra pagrindinė bananų rūšis viso pasaulio prekybos centruose. Belieka tikėtis, kad „Cavendish“ bananai neliks paskutiniais, kuriuos valgome.