Klimato kaitos pasekmės: ar iš Ispanijos turistai bėgs į Baltijos jūros pakrantes?

Pietinėms Europos valstybėms dėl klimato kaitos pavojų kels sausros ir miškų gaisrai, paskelbė Europos komisija, rašo „The Guardian“.

Tuo tarpu šiaurės Europos šalys dėl to gali sulaukti didesnių turistų srautų ir su jais susijusių pajamų didėjimo, skelbiama Europos komisijos Jungtinio mokslo centro analizėje.

Centro teigimu, dalis Europos karštuoju metų laiku gali tapti beveik negyvenama. Todėl turistai, tikėtina, keis ne tik atostogų laiką ir trukmę, bet ir kelionės tikslą.

Tikriausiai daugiausiai dėl klimato kaitos praras Ispanija ir Bulgarija, o daugiausiai išloš – Estija, Latvija, Slovėnija ir Slovakija.

Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis 2100 metais klimatas gali sumažinti pajamas iš turizmo Viduržemio jūros valstybėms iki 0,45 proc. nuo BVP per metus. Tuo tarpu Šiaurės Europa gali gauti iki 0,32 proc. nuo BVP daugiau pajamų.

Analizėje buvo apskaičiuojamos apgyvendinimo ir kelionės išlaidos atsižvelgiant į konservatyvias prognozes, kad šiame amžiuje vidutinė temperatūra pakils 2 laipsniais. Dėl to paspartėtų dykumėjimas, dažniau kartotųsi sausros, miškų gaisrai, atsirastų daugiau gyvūnų – tokių kaip delfinai – mirčių nuo įvairių ligų.

Analitikai prognozuoja, kad karštėjant ir sausėjant vasaroms Pietų Europoje, keliautojai ten leis mažiau laiko ir tikriausiai rinksis į ten vykti ne dabartinio piko sezono metu.

Jungtinių tautų aplinkos apsaugos programos vyr. mokslininkė Jacqueline McGlade sakė, kad ši ataskaita turėtų paskatinti turizmo rinkos dalyvius pasirengti šiltėjančio žemyno pasekmėms – galvoti apie daugiau pasiūlymų turistams, ne tik poilsį saulėtame paplūdimyje.