Cunamis Viduržemio jūroje (Video)

O tam pakaktų vos 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimo rytinėje Sicilijos (Italija) pakrantėje arba pietinėje Kretos (Graikija) pakrantėje. Daugelis Viduržemio jūros kurortų būtų paprasčiausiai paskandinti. Apie tai byloja naujausio Šiaurės Afrikos pakrantės žemės drebėjimų kompiuterinio modeliavimo rezultatai.

Mokslininkai išsiaiškino, kad po cunamio antplūdžio Kreta netektų apie 3,8 kv. km sausumos ploto, o statesnius krantus turinti Sicilija – tik apie 0,5 kv. km. Labiausiai nukentėtų Peloponeso pusiasalio apylinkėse išsimėčiusios Graikijai priklausančios salos. Ir nors cunamiai Viduržemio jūroje – retas reiškinys, mokslininkai ragina atminti, kad jie čia įvyksta maždaug kartą per 100 metų.

Savaime suprantama, kuo galingesnis žemės drebėjimas, tuo labiau niokojantis kiltų cunamis. Štai 365 m. Kretą supurtė maždaug 8-8,5 galingumo žemės drebėjimas. Jo sukeltas cunamis sunaikino daug antikinės Graikijos, Senovės Romos imperijos ir Egipto miestų – vien Aleksandrijoje žuvo 5 tūkst. žmonių.

Pastarąjį kartą smarkus žemės drebėjimas Viduržemio jūros dugną purtė 1908 m. – epicentras buvo Mesinos regione (Italija). Tąkart kilusi cunamio banga nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes, o bangos aukštis vietomis siekė net 10 metrų.

"Norėjome išsiaiškinti, kaip Viduržemio jūros krantus paveiktų cunamis, - sakė tyrimui vadovavęs Bolonijos universiteto (Italija) bangų dinamikos specialistas dr. Achilleas Samaras. – Juk šiam regionui ne tik būdingas didelis seisminis ir tektoninis aktyvumas. Čia praeityje yra buvę labai daug cunamių."

"Nors mes kompiuteriu modeliavome gana nemažos bangos atvejį, istorijoje yra buvę gerokai didesnių cunamio bangų, - pasakojo tyrimo autorius. – Mūsų tyrimo rezultatai galėtų sudominti vietos administracijas, galvojančioms, kokiais būdais būtų galima sumenkinti cunamio keliamą grėsmę, norinčioms identifikuoti labiausiai pažeidžiamus pakrantės regionus."

Viduržemio jūra tyvuliuoja kaip tik virš Afrikos ir Eurazijos tektoninių plokščių sandūros. Šiame regione silpni žemės drebėjimai vyksta labai dažnai, čia nemažai aktyvių ugnikalnių. Didelius žemės drebėjimus gali sukelti intensyvesni tektoninių plokščių nusprūdimai. Po jų Viduržemio jūra nuvilnytų cunamio bangos.

Mokslininkai nustatė, kad jos gali užlieti sausumos plotus, kuriuose gyvena 130 mln. žmonių. Bene didžiausia grėsmė – laiko stoka informuoti gyventojus cunamio atveju, nes bangai keliauti reikėtų labai netoli. Tyrimo rezultatai byloja, kad cunamis per didžiąją dalį Viduržemio jūros nuvilnytų vos per 16 min. Smarkiai nukentėtų ne tik Graikijos ir Egipto, bet ir Libijos pakrantės.