Aiškėja masinių išmirimų priežastys: 2 dėl kataklizmų, 3 dėl mineralų ir 1 – dėl žmonių

Žemę niokojo penki masiniai išmirimai. Dviejų dramatiškiausių priežastys gan aiškios. Dinozaurus prieš 66 milijonus metų veikiausiai išnaikino didžiulis meteoras, nukritęs dabartinės Meksikos teritorijoje, tuo tarpu permo pabaigos išmirimas, nušlavęs 90% visų tada gyvenusių gyvūnų rūšių prieš 252 milijonus metų, tikriausiai buvo gigantiškų vulkanų išsiveržimų Sibire pasekmė.

Tačiau lieka dar trys masiniai išmirimai, dėl kurių priežasčių nesutariama.

„Tai sudėtingas scenarijus,“ sako Johnas Longas iš Flinderso universiteto Adelaide'ėje, Australijoje. Jis sako, kad šiuos masinius išmirimus sukėlė daug drauge veikiančių priežasčių. Bet naujausiame jo darbe iškeliama idėja, kad svarbi ir iki šiol netirta priežastis galėtų būti gyvybiška svarbių mineralų kiekio svyravimai.

Gyvybiškai svarbus selenas

Anksčiau šiais metais tyrėjai atrado, kad periodai, kai vandenynuose būta daug mikroelementų – tokių kaip cinko, vario, mangano ir seleno – sutapo su periodais gyvybės klestėjimo periodais, taip pat ir kambro sprogimu, kai pasirodė didelė dalis dabar gyvenančių gyvūnų grupių pirmųjų atstovų.

Dabar jie parodė, kad šių elementų nuosmukis gerai koreliuoja su masiniais išmirimais. Longas su kolegomis atliko tai, sutelkdami dėmesį į seleną, vieną iš geriausiai ištyrinėtų mikroelementų. Jie atardo, kad baigiantis ordoviko, devono ir triaso periodams – kai nutiko trys nepaaiškinti masiniai išmirimai – seleno lygis vandenyne buvo dviem dydžio eilėmis mažesnis, nei dabar. Tad jo buvo gerokai mažiau, nei kritiškai būtina visiems gyvūnams.

„Gyvybiškai svarbūs mikroelementai ir vadinami gyvybiškai svarbiais, nes be jų mirtume,“ sako Longas. „Gyvybė labai delikačiai balansuoja, kad gautų reikiamą jų kiekį.“

Išnykimas №6

„Nesakome, kad tai yra visas atsakymas, sakome, kad tai dar vienas faktorius, koreliuojantis su šiais masiniais išmirimais,“ paaiškina Longas.

Gali būti daugybė tokių mikroelementų fluktuacijų priežasčių. Pagal vieną teoriją, kai atmosferoje daugėjo deguonies, sausumoje buvo oksiduojama daugiau mineralų, kurie vėliau buvo nuplaunami į upes ir jūras. Tad deguonies lygio sumažėjimas sukelti mineralų deficitą.

Arba gali būti kaltas mažesnis tektoninis aktyvumas. Judėdamos tektoninės plokštės į vandenynus išmeta daug daugiau mineralų turtingų nuosėdų, sako Longas. „Nežinome – daugelio šių dalykų kaip reikiant dar neištyrėme.“

Andrew Gliksonas iš Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje, sako, kad nėra aišku, kodėl kai kurie išmirimai tokie staigūs, jei juos sukelia laipsniškas mikroelementų kiekio mažėjimas. „Kaip bebūtų, tačiau norint apibrėžti šias galimybes, reikia nustatyti tikslų masinių išmirimų amžių,“ sako jis.

Longas teigia, kad seleno lygio mažėjimas paprastai prasideda prieš keletą milijonų metų iki to laiko, kai masinis išmirimas išties įvyksta, bet tas, kuriame gyvename yra kitoks. „Gyvename laiku, kai seleno lygis aukštas,“ pažymi jis. „Esame ant šeštojo masinio išmirimo slenksčio dėl žmonių veiklos. Tai neturi nieko bendro su selenu.“

Žurnalo nuoroda: Gondwana Research, DOI: 10.1016/j.gr.2015.10.001

Michael Slezak
New Scientist lapkričio 4 d.