Įspėjimas: balandžio mėnesio orų svyravimai Lietuvoje yra niekis palyginti su tuo, kas mūsų laukia ateityje

Pateikiame interviu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėju dr. D.Valiuku.

– Kas lemia tokius permainingus orus, kai vienais metais tą pačią dieną šyla iki 30 laipsnių Celsijaus, o kitais – šlapdriba? Juk vis kalbama apie klimato atšilimą, bet šlapdriba pavasariui persiritus į antrą pusę atrodo neįprastai.

– Viskas gamtoje susiję su klimato šiltėjimu. Vienas iš jo padarinių – meteorologinių reiškinių ekstremalėjimas. Pavyzdžiui, kai viena diena labai karšta, kita jau labai šalta. Visa tai paaiškina atmosferos cirkuliacija, kuri nuo Atlanto ir slinkdavo į rytų pusę, tačiau dabar vis dažniau tampa meridianine – iš pietų į šiaurę. Prisiminkime šią žiemą – juk vienu metu šiaurės ašigalyje buvo šilčiau negu čia, pas mus Lietuvoje. Ten fiksuota pliusinė temperatūra, o pas mus – gerokai žemiau nulio.

– Kokie yra pagrindiniai klimato atšilimo požymiai Lietuvoje?

– Esminiai – temperatūros kilimas ir sniego dangos mažėjimas, kritulių nepastovumas. Kalbant apie kritulius, vidutinis jų kiekio kitimas nėra pastebimas, tačiau ryškėja tendencija, kai kritulių mėnesio norma iškrenta per labai trumpą laikotarpį. Pavyzdžiui, prilyja per dvi dienas, o po to visą mėnesį trunka sausra.

– Panašu, kad šių metų balandžio mėnesio temperatūros vidurkis bus žemesnis nei norma.

– Tikrai ne. Vėsesnis nei įprastai dabar yra tik paskutinis balandžio dešimtadienis. Tačiau mėnesio pradžia buvo neįprastai šilta. Tad susumavus bus apie normą. Kalbant apie ekstremalius temperatūrų svyravimus, temperatūra labiausiai buvo pakilusi žiemą. Per daugiau nei 50 metų vidutinė žiemos temperatūra Lietuvoje pakilo apie 0,7 laipsnius Celsijaus. Praėjusią žiemą ji buvo jau 1,3 laipsnio aukštesnė. Be to, sniego danga žiemos metu šiais metais laikėsi apie 15 dienų trumpiau, negu būdavo prieš pusšimtį metų.

Ir kai kelios dienos yra labai šiltos, o po to staiga įsiveržia šaltis, atrodo, kad bus šalčiau nei norma. Todėl tokie reiškiniai klaidina skaičiuojant vidurkius. Taip pat gali būti ir keletas metų šiltų, keletas – šaltų. Bet žiūrint į šimto metų tendenciją, matome, kad klimatas šyla. Juk jei kiekvieni metai būtų vis šiltesni už praėjusius, tai katastrofos sulauktume labai greitai.

– Kokių ekstremalių reiškinių tikėtis artimiausiu metu? Potvynių, sausrų? Galbūt įsisiautėjusi Baltijos jūra nuplaus pakrantes?

– Potvyniai, kurie įprastai būdavo pavasarį, dabar dažniau tikėtini žiemos metu – sausį, vasarį. Manoma, kad suaktyvės vasarinės liūtys, o kartu ir patvins upės, upeliai, dažniau bus apsemtos miestų gatvės. Tokių reiškinių ateityje vis daugės, jie bus stipresni. Pavyzdžiui, sulauksime škvalo, viesulų. Jie galbūt ir nebus dažni, bet jų galingumas ir griaunamoji jėga tik stiprės.

Kalbant apie Baltijos krantus, jiems grėsmė iš tiesų kyla. Per pastaruosius 50 metų jūros lygis pakilo apie 10-15 centimetrų, tačiau šiuo metu pavojingas ne pats kilimas, o stiprūs vėjai, uraganai, jų vis daugės. Vis tik jautriausia Lietuvos zona jūros vandens lygio kilimui yra Nemuno delta. Pavasariniai potvyniai, apsėmimai bus pavojingesni.

– Kuo pavojingi ekstremalūs reiškiniai žmonėms, aplinkai?

– Vasarą bus daugiau karštų dienų. Jei anksčiau temperatūra per 30 laipsnių Celsijaus pakildavo retsykiais, tai dabar kiekvienais metais karščio bangos tampa įprastu reiškiniu. O tai pavojinga žmonių sveikatai. Be to, atsiranda papildomų išlaidų ventiliacijai, oro kondicionavimui. Pavyzdžiui, pietų šalyse išlaidos patalpų kondicionavimui yra didesnės negu mūsų išlaidos už šildymą. Žemės ūkis taip pat kentės – sausros ir potvyniai, dėl nepastovių kritulių ir neproporcingo jų pasiskirstymo. Galima sakyti, kad vienaip ar kitaip klimato kaita palies mus visus.

– Kalbama, kad metų laikai yra šiek tiek pasislinkę. Vasara prasideda vėliau ir trunka iki rugsėjo pabaigos, kuris jau ne pirmus metus yra neįprastai šiltas. Galbūt metų laikai jau išsibalansavo? Tai sutapimas ar jau tendencija?

– Nesakyčiau, kad labai pasislinkę, tačiau pavasaris, vasara ir ruduo pailgėjo žiemos sąskaita. Dabar žiema prasideda vėliau, o pavasaris ateina anksčiau. Iš klimatologinės pusės, vasara pailgėjo tiktai keletu dienų, palyginti su žiemos sutrumpėjimu.

– Praėjusiais metais pasaulyje buvo stebimas El Niño reiškinys. Ar ekstremalius orus lemia ir tai?

– Be abejonės, kad El Niño prisideda prie ekstremalių meteorologinių reiškinių. Šis reiškinys formuojasi Ramiajame vandenyne, kai keičiasi pastovių srovių kryptis. Jis paveikia viso pasaulio klimatinę sistemą maždaug kas 5-7 metus. Tuo metu Pietryčių Azijoje, Australijoje vyrauja sausros, Pietų Amerikoje – liūtys, pavyzdžiui, Atakamos dykumoje prilijo, kur kritulių nebuvo daug metų. El Niño reiškinys nuo žmonių veiklos nepriklauso, tai Žemės sistemos dalis. Tačiau kodėl jis susiformuoja, kokios priežastys ir nuo ko priklauso jo stiprumas, mokslas dar neturi surinkęs faktų.

– Kaip prie klimato šiltėjimo mažinimo gali prisidėti kiekvienas žmogus?

– Pirmiausia turėtume atsakingai pažiūrėti į vartojimą: ko ir kiek vartojama. Ir paklausti savęs, ar mums to reikia. Be abejonės, kiekvienas gali prisidėti, jei paprasčiausiai trumpus atstumus įveiktų ne važiuodamas automobiliu, o pėsčiomis. Reiktų atsižvelgti ir į kasdieninį produktų vartojimą, nes gaminant kiekvieną daiktą į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Kiekvienas turėtų taupyti energijos išteklius namuose, savo buityje. Juk net ir menkas sutaupymas sumuojasi, išmetama mažiau dujų. Taip galima pasiekti akivaizdžių rezultatų – ir sveikatai, ir gamtai bus geriau.