Lietuvą užplūdo vabalai: kas dėl to kaltas?

Anot jų, tokio antplūdžio sulaukiama kas ketverius metus, tačiau dėl to kalti ir žmonės, kurie beatodairiškai naikina kovus bei pažeidžia pusiausvyrą gamtoje.

Ventės rage karkvabaliai pastebėti dar gegužės pradžioje, tačiau pastarosiomis dienomis jų gausa nustebino net daug ko mačiusius stoties darbuotojus. Kai kurie pamariškiai sako tiek vabalų nėra regėję per pusšimtį metų. 

„Aplink Ventės ragą jų milijonai. Pažiūrėkit, augalus pradėjo pulti. Pažiūrėkit, beržus kaip aptūpė. Prieš kelias dienas ant beržų nebuvo, o dabar va – pilna. Jie taip apkramto lapus, kad po savaitės jų iš viso gali nelikti, juk jais minta“, – sakė Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys.

Karkvabalių arba grambuolių gausu ir pajūryje. Kol kas paplūdimyje jų yra vienetai, tačiau jūroje – tiršta.

Tuo metu Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis sakė, kad kai plaukė į jūrą pastebėjo, kad vandens paviršius tiesiog nusėtas grambuolių. „Tai tereikia dabar gero vėjelio, geros bangos ir viskas atsidurs krante“, – sakė ekologas.

Karkvabalių antplūdžio, pasak gamtininkų, paprastai sulaukiama kas trejus ketverius metus. Tiek metų šių vabalų lervos išbūna žemėje. Pasak gamtininkų, dėl tokio antplūdžio kaltas žmogus, naikindamas kovus. Būtent kovai daugiausiai sulesa karkvabalių lervų ir pačių vabalų.

„Lenkai kovus yra įrašę į Raudonąją knygą ir Lietuvoje jie masiškai naikinami. Liūdna situacija. Dar beliko, kad kurmius išgaudytume... Jei taip, tada grambuolių bus ne tiek, kiek dabar, o dešimt kartų daugiau“, – sakė Pajūrio regioninio parko ekologas.

Karkvabalių gausa džiaugiasi paukščiai, nors Ventės rago gandras Pranius jau persisotino šių vabalų.