| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Elementari matematika: kaip pasaulį gelbėja šlapinimasis maudantis duše
|
(
(
Aiškėja, kad šlapinimasis maudantis duše – nieko smerktino ir blogo. Ne tik fiziologiškai (atsikratoma įtampos šlapimo pūslėje). Anot IFLscience.com, tai netgi sveikintina. Ekologiniu požiūriu. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nusišlapinus reikia nuleisti vandenį. Dažniausiai – visą bakelį, nors tiems keliasdešimčiai ar šiek tiek daugiau iš organizmo išspaustų miligramų nuleidimui pakaktų kur kas mažiau nei bakelio. Matematika labai paprasta. Modernus vakarietiškas klozetas vienu rankenėlės spustelėjimu į kanalizacijos sistemą išleidžia vidutiniškai 6 litrus vandens. Suaugęs žmogus per parą šlapinasi vidutiniškai 7 kartus. Vadinasi, vien šlapimo nuleidimui vienas suaugęs žmogus per parą išeikvoja 42 litrus vandens. Per metus susidaro solidūs 15 330 litrų. Šis bei tas. Šį kiekį pamėginus pritaikyti kokios nors skaitlingesnės valstybės populiacijai (pvz., JAV, kurioje gyvena 319 mln. žmonių), galima gauti išties kosminius skaičius. Išeitų, kad per metus JAV vien šlapimo nuleidimui išeikvoja 4,9 trln. litrų gėlo vandens. Tai sudarytų 1,97 mln. olimpinių baseinų. Ir tik per metus. Ir tik JAV. O jeigu nusišlapinate besimaudant duše, papildomai vanduo jau nenuleidžiamas, taip? Štai ir visa ekologinė gudrybė! | ||||
Įdomiausi
152
(0)
.png)
.png)
