Nauja grėsmė: uodai tampa atsparūs visiems kovos su maliarija įrankiams

Tokius rezultatus pavyko pasiekti globaliomis pastangomis. Insekticidais prisotinti apsauginiai tinkliukai (ITN) buvo dalinami besilaukiančioms motinoms ir mokyklų vaikams, kad padėtų apsisaugoti nuo alkanų uodų įkandimų. Namai buvo purškiami ilgą laiką veikiančiais insekticidais, kad uodai, prisisiurbę kraujo, neperneštų ligos, rašo vice.com.

Artemizino kombinacijos terapija – aukso standartas antimaliariniuse vaistuose – tapo kur kas labiau prieinama vargingose šalyse, nes vyriausybės šiems vaistams skyrė subsidijas. Tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp ITN paskirstymo ir maliarijos susirgimo atvejų sumažėjimo.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas eina teisinga linkme: galime daryti tai, ką darėme iki šiol, ir ilgainiui visiškai išnaikinsime maliariją. Deja, ne viskas taip paprasta. Kiekvienam tyrimui, rodančiam intervencijos naudą, galima rasti po kitą, pesimistiškai nuteikiantį tyrimą: geriausios mūsų kovos su maliarija strategijos gali nueiti perniek.

Maliarijos parazitas ir uodai ėmė darytis atsparūs ITN, namų insekticidams ir Artemizino kombinacijos terapijai. Nors atsparumas dar nepaplito po pasaulį, šis besivystantis atsparumas gali pačias geriausias žmonijos kovos su maliarija strategijas paversti bevertėmis.

Neturėdama jokių būdų pakeisti nusistovėjusius metodus, žmonija artėja prie prarajos. Be to, istorija mus moko, kad sumažinus maliarijos plėtrą ir praradus kovos su ja įrankius liga sugrįžta ir tampa stipresnė nei bet kada. Jei greitu metu nebus rasta naujų strateginių sprendimų, galima prarasti visą prieš ligą įgytą pranašumą.

Per pastaruosius du dešimtmečius ITN buvo gana nebrangus, efektyvus ir saugus kovos su maliarija būdas, tačiau visą laiką egzistavo grėsmė – yra vos vienos rūšies insekticidas, kuris gali būti panaudotas kuriant ITN. Piretroidai gali būti naudojami ITN gamyboje, nes jie yra netoksiški žmonėms ir veikia labai ilgai, kol suskyla. Deja, vienas insekticidas padidina riziką ligos atsparumui.

Uodų atsparumas piretroidams patvirtintas dalyje Afrikos, Indijoje ir kai kuriose Pietų Amerikos dalyse. Kiekvienoje maliarijos plitimo zonoje aptiktas bent jau minimalus atsparumas piretroidams, o kai kuriose šie insekticidai beveik nebuvo veiksmingi.

Burkina Fase atliktas tyrimas parodė, kad du dažniausiai naudojami piretroidai buvo 1–6 proc. efektyvūs prieš vietinius uodus. Kai kurie intervencijos būdai, kaip vidaus patalpų išpurškimas, padėjo sumažinti uodų atsparumą. Skirtingai nei ITN atveju, yra kiek daugiau insekticidų, kuriuos galima purkšti viduje, o kai uodai tampa atsparūs nuodams tam tikroje zonoje, lengviau rasti pakaitalą.

Deja, nauji insekticidai kuriami lėtai, jie yra brangūs ir nėra garantijos, kad nauji nuodai bus veiksmingi. Kaip ir ITN nuodams, atsparumas viduje purškiamiems insekticidams plinta, o naujų sukūrimas gali trukti ir 15 metų. Svarbu tai, kad žlunga ne tik žmonių technologijos, padedančios apsisaugoti nuo maliarijos – nebe tokie veiklūs tampa ir geriausi mums žinomi gydymo būdai.

Užpraėjusiame šimtmetyje atradome chininą ir ilgą laiką juo gydėme maliarijos infekciją. Trečiajame dešimtmetyje atrastas kitas antimaliarinis vaistas – chlorochinas. Tačiau jau penktajame dešimtmetyje uodai tapo atsparūs jiems abiems. Laimei, senovės kinų tekstai ir uolių mokslininkų darbas padėjo atrasti Artemisininą. Tačiau dabar maliarijos parazitas jau rodo atsparumo ženklus ir jam.

Atsparumas Artemisininiui nuo 2015-ųjų buvo patvirtintas penkiose šalyse, visos jos yra Pietryčių Azijoje. Mutacijos jau aptiktos ir Afrikoje. Visos pastangos, kuriomis siekta sustabdyti maliarijos plėtrą, tik prisidėjo prie atsparumo maliarijai didėjimo rizikos.

Daugelyje sub-Sacharos Afrikos dalių, kur maliarija yra laikoma įprastu reiškiniu, buvo reikalingas švietimas, kad vietiniai imtųsi prevencinių priemonių. Tačiau kai kur švietėjiško pastangos buvo per daug sėkmingos – dabar vos peršalę vietiniai įsitikinę, kad susirgo maliarija ir kartais nepakeičia nuomonės net ir po neigiamų testų.

Dažnai žmonės, užuot ėję į tolimas sveikatos klinikas pasitikrinti, tiki, kad jų peršalęs vaikas serga maliarija ir gauna vaistų iš duka la dawa – neakredituotų vaistų parduotuvių, kurios kartais parduoda netinkamus arba klastotus vaistus. Problema ta, kad per didelis antimaliarinių vaistų vartojimas skatina ligos atsparumą. Visa tai ekspertai vertina labai rimtai, nes kol kas nėra jokių alternatyvų.

Nors atsparumo grėsmė rimta, tai nebūtinai reiškia, kad žmoniją ištiks nelaimė. Aktyvus ligos stebėjimas ir strateginė priežiūra gali padėti kovoti su ligos atsparumu. Daug vilčių suteikia naujos technologijos, kaip insekticidais prisotintas laikraštis ar patobulintos vakcinos.