„Debesų sėja“ užsiima jau 60 šalių penkiuose žemynuose: štai kaip žmonės valdo lietų

Debesų rūšis, įvairios atmosferoje esančios dalelės, užterštumo lygis – visi šie veiksniai turi įtakos. Sausumos apsuptoje Šiaurės Dakotoje debesys vienokie, drėgmės pertekusiame Tailande – kitokie, o jūriniai debesys savaime yra druskingi, todėl „debesų sėjos“ priemones juose naudoti nebūtų prasmės. O tokiose šalyse kaip Libija, Kataras ar Jungtiniai Arabų Emyratai, kur lyja tik žiemą, vasarą „debesų sėja“ būtų neįmanoma, nes nebūna debesų.

„Vandens išteklių trūkumas – viso pasaulio problema“

D. Terblanche`as sako, kad Pasaulinė meteorologijos organizacija stengiasi kiek įmanydama padėti orų modifikavimu besidominčioms šalims. Šios organizacijos interneto svetainėje pateikiami patarimai, gerosios praktikos pavyzdžiai ir net struktūrizuoti ilgalaikiai planai. Šalims siūloma kreiptis į tarptautinio lygmens specialistus, kurie profesionaliai patartų ir pateiktų rekomendacijų. Tačiau šioje srityje specialistų nedaug.

Klimato kaitos problemai didėjant, gyventojų skaičiui pasaulyje augant, žmonėms keliantis gyventi į vis atšiauresnes vietoves, vanduo darosi kaip niekad svarbus.

„Vandens išteklių trūkumas – viso pasaulio problema, ir tai bus amžiaus problema“, – sako R. Bruintjesas.

Pasak jo, vandens išteklių išsaugojimas yra ilgalaikis procesas, o „debesų sėja“ – viena iš galimų priemonių. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai ir ši priemonė neveiksminga. Daugelis nesuvokia „debesų sėjos“ galimybių ribų. „Negali sukabinti debesų į grandinę ir nutempti, kur panorėjęs“, – sako H. Ahlnessas. Atėjus sausrai jau yra per vėlu ką nors daryti: nebesusidaro debesų, kuriuos būtų galima priversti lyti. Žmonės ir valdžia gali tikėtis daug, tačiau pilotams pavaldu tik tai, ką pasiūlo gamta.

Atsiranda ir sukčiavimo atvejų

Prašymų padidinti kritulių kiekį šiuo metu gaunama kaip niekada daug, tačiau R. Bruintjesas pastebi, kad mokslininkai ir konsultantai turi būti apdairūs, kad nesklistų nepagrįsti pareiškimai ir nebūtų žarstomasi neįvykdomais pažadais.

„Žmonės kol kas gerai nesupranta šios veiklos esmės“, – sako D. Terblanche`as.

Jis aiškina, kad kai kuriuose pasaulio regionuose žmonės įsitikinę, kad orų modifikavimas nedera su dieviškuoju pasaulio sutvėrimo aspektu, kitur žmonės klysta manydami, kad, išprovokavus lietų vienur, lietaus nebus kitur, dar kitur žmonės bijo, kad orų modifikavimas sukels potvynius. D. Terblanche`as tikina, kad visi trys minėti pavyzdžiai nesuteikia pagrindo baimintis. Tačiau, jo nuomone, kadangi visame pasaulyje atliekama vis daugiau orų modifikavimo užduočių, būtina apie tai geriau informuoti žmones ir suteikti jiems daugiau mokslinių žinių.

Kai kurie orų modifikavimo projektai iš tikrųjų kelia klausimų, sako D. Terblanche`as. Pavyzdžiui, Rusija ir Kinija vis dar investuoja į krušos slopinimą, nors šiam metodui trūksta mokslinio pagrindimo, o kai kurie šių šalių orų modifikavimo metodai tebėra vertinami prieštaringai. Taip pat pasitaiko, kad trumpalaikių orų modifikavimo veiksmų imamasi atsakant į kitos šalies politinį spaudimą, teigia specialistas.

J. F. Berthoumieu pasakoja buvus atvejų, kai nesąžiningi pilotai, įmonės ir net valdžios institucijos klastojo informaciją, teigdami, kad išprovokavo kritulius, kurie iš tikrųjų susiformavo natūraliai. Mokslininkas įsitikinęs, kad, gebant dirbtinai sukelti kritulius, yra lengviau prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų, tačiau pernelyg pasitikėti šia priemone, pasak jo, nereikėtų. Jis pabrėžia, kad vandens ištekliai turėtų būti saugomi ištisus metus, todėl, teikdamas konsultacijas projekto užsakovams, jis visada reikalauja, kad 20 proc. finansavimo būtų skiriama šios srities moksliniams tyrimams ir bandymams. Pastaraisiais metais itin plataus užmojo orų modifikavimo projektams finansavimą skiria Kinija ir Jungtiniai Arabų Emyratai – pastarieji netrukus planuoja įgyvendinti moksliniams tyrimams ir informacijos sklaidai skirtą iniciatyvą, kuri, manoma, gali lemti reikšmingas permainas.

Pamažu į orų modifikavimo rinką žengia naujos technologijos – pradedami naudoti bepiločiai lėktuvai ir dronai. Paklaustas, ar gali būti, kad netruks dronai pakeis lėktuvus, R. Bruintjesas atsargiai taria „taip“. Vis dėlto, pasak specialisto, mokslininkams nebus paprasta atsakyti į nuolat didėjančius lūkesčius ir padėti neviltį išgyvenantiems kraštams. Debesys – sudėtingi, paslaptingi ir nenuspėjami. R. Bruintjesas neabejoja, kad suprasti atmosferos reiškinių pasaulį – vis dar sunkiausiai įveikiamas mokslinės bendruomenės uždavinys. Kol kas reikia džiaugtis tuo, kad iš debesų pavyksta „išspausti“ bent šiek tiek daugiau lietaus. Kai visas pasaulis ieško būdų, kaip įveikti vis didėjantį vandens trūkumą, „debesų sėja“ – gera pradžia.