Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Kiekvieną pavasarį ir rudenį migruodami paukščiai susiduria su įvairiomis kliūtimis, dažnai keliančiomis grėsmę jų gyvybei. Tai ne tik natūralios gamtinės kliūtys – aukšti kalnai ar dideli jų masyvai, didžiuliai vandenų ar dykumų plotai, nulemiantys ne vieno sparnuočio žūtį sezoninių kelionių metu. Jų gretas retina ir natūraliai gamtoje sutinkami priešai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tačiau pastaruoju metu vis daugiau spąstų jiems paspendžia žmogus – judrūs keliai, elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai, milžiniški miestų plotai ir t.t. Paskutiniai dešimtmečiais išryškėjo dar viena opi problema – daugybę paukščių žūva atsitrenkę į langų stiklus ar blizgius pastatų fasadus. Ne išimtis ir Lietuva. Matydami stikluose atsispindinčius gamtos objektus, ypač medžius, paukščiai žūva tiek veisimosi metu, tiek žiemos mėnesiais. Tačiau daugiausia į stiklus atsitrenkusių paukščių aptinkama sezoninių migracijų metu, kuomet daugybė jų susitelkia atskirose šalies vietose. Skaudžiausios netektis rudeninės kelionės metu stebimos Vakarų Lietuvoje, kur driekiasi didžiausias Šiaurės-vakarų Europos paukščių migracijos kelias. Nykštukai, alksninukai, įvairių rūšių zylės, žaliukės, kikiliai ar net slankos neretai baigia savo kelionę prie verslo centrų, gyvenamųjų namų ar net jaunimo ugdymo įstaigų. Įvairių tyrimų duomenimis kasdien Europoje dėl atsitrenkimo į stiklus žūva apie 240 000 paukščių, o tai yra virš 80 milijonų sparnuočių per metus. Visgi tiksliau įvertinti šios problemos mastą, ypač atskiruose regionuose, nėra lengva – dalis paukščių dėl sužeidimų žūva vėliau, dalį suėda naminiai bei laukiniai gyvūnai, be to, visų pavojingų vietų apžiūrėti neįmanoma. Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos miestą, išsamesni tyrimai, leidžiantys vertinti šios problemos mastą, nėra atlikti. Tuo tarpu Klaipėdos mieste surinkti duomenys parodė, jog kasmet dažniausiai ir masiškiausiai žūva smulkūs žvirbliniai paukščiai – įvairių rūšių zylės ir nykštukai. Daugiausiai atsirinkusių į stiklinius pastatų fasadus ar langus paukščių randama saulėtomis rugsėjo dienomis, t.y. intensyviausios paukščių migracijos metu. Todėl būtent dabar būtina pasirūpinti paukščių apsauga, pirmiausiai lipdukus su paukščių siluetais užklijuojant ant tonuotų ar veidrodinio atspindžio stiklų. Klaipėdoje kiekvienų metų rudenį pavojingiausi pastatai paukščiams yra tie, kurių šiaurinėje ar vakarinėje pusėje auga medžiai. Paukščiui skrendant pietų ar pietryčių kryptimi kaip tik tokie medžiai ir atsispindi pastatų stikluose. Tačiau visi medžių apsupti pastatai, nesvarbu kurioje Lietuvos vietoje jie yra, ypač kurių stiklai padengti šviesą atspindinčiu paviršiumi, kelią pavojų greta besilaikantiems paukščiams. Tačiau kiekvienas, kad ir pavienis atvejis, yra labai svarbus. Tik tinkamai įvertinę šią problemą galėsime ieškoti optimalių sprendimų, o geresnių rezultatų galima pasiekti su visuomenės pagalba. Todėl, jeigu aptikote paukščius atsitrenkusius į stiklus, prašome pranešti Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatui elektroniniu pašto adresu: lod@birdlife.lt arba telefono numeriu: 8(5) 2130498. |