Ką tai reiškia prasidėjusi nauja Žemės geologinė era: „prišiukšlinom“ tiek, kad užteks milijonams metų į priekį

Žmonija paspartino gyvūnų ir augalų nykimą, padidino anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje, žemę ir vandenynus užvertė plastmase taip, kad pasaulyje beveik neliko vietų, kur jų nebūtų, sakoma pranešime. Dėl mūsų per pastaruosius šimtą metų dirvoje po tręšimo liekančių cheminių medžiagų padaugėjo dvigubai, o nuosėdinėse uolienose ir ledynuose dar ilgai [ledynuose jau gal ne taip ilgai] glūdės juodos anglies dalelės – iškastinio kuro degimo pėdsakai. Visi šie žmonių veiklos pėdsakai taip išplitę ir tokie ilgaamžiai, kad geologinį jų atspaudą galima vertinti kaip naujos epochos požymį. Oficialus antropoceno pripažinimas užfiksuos faktą, kad dabar būtent žmogus yra pagrindinis planetos mechanizmo valdytojas.

Geologai rekomenduoja naujo Žemės istorijos laiko pradžią skaičiuoti nuo maždaug 1950 metų. Lemiamas šio datavimo faktorius – atominių bombų bandymų sukeltas radiacijos žybsnis. Pasak pranešimo autoriaus Dr Colino Waterso iš Britanijos geologinių stebėjimų tarnybos, daugiau nei trisdešimt mokslininkų, tyrinėjančių antropoceną, sutiko, kad būtina formalizuoti naują epochą. „Dauguma mūsų mano, kad jis [antropocenas] realus, kad iš tiesų kažkas vyksta. Kad esama tam tikrų atpažįstamų signalų, darančių antropoceną atskiru vienetu“, – cituoja jį BBC News.

Dabar mokslininkai svarsto, ką derėtų laikyti antropoceno „auksine vinimi“ – geologiniu žymeniu, kurį bus galima pastebėti, praėjus daug laiko (galbūt, milijonams metų) ir kuris galės pasitarnauti kaip naujos epochos žymuo. Pavyzdžiui, tokia kreidos periodo pabaigos, kai išmirė dinozaurai, auksine vinimi tapo iridžio turinčios nuosėdos dirvoje, liudijančios apie meteorito susidūrimą su Žeme. Dauguma pranešimo apie antropoceną autorių tokiu žymeniu siūlo laikyti plutonio nuosėdas, atsiradusias po šeštojo dešimtmečio branduolinių bandymų. Kiti mano, kad yra akivaizdesnių požymių – pavyzdžiui, tarša plastmase, aliuminiu ir betono dalelėmis, anglies pėdsakai, susiję su sparčiu CO₂ emisijų į atmosferą augimu, o taip pat aukštas azoto ir fosfatų lygis dirvoje.

Ir, galiausiai, požymiu, pagal kurį būsimos geologų kartos nustatys antropoceno pradžią, gali tapti… naminė višta. Pasak Jano Zalasiewicziaus, geologo iš Leicesterio universiteto (DB), nuo XX amžiaus vidurio vištos tapo labiausiai paplitusiu paukščiu planetoje, ir jų palaikai taps fosilijomis, kurias didžiuliais kiekiais bus galima rasti visame pasaulyje. Be to, po Antrojo Pasaulinio karo vištų skeletai gerokai pakito – paukščiai tapo aukštesni ir galingesni.

Geochronologijos pakeitimo būtinybę mokslininkai svarsto jau maždaug 15 metų. Nepaisant geologų rekomendacijų, skalės atnaujinimo klausimas dar neišspręstas. Antropoceno darbo grupės (Anthropocene Work Group) dalyviai per du tris metus turės nustatyti, kuriuos naujosios epochos ženklus – radioaktyviuosius nuklidus, plastiką ar ką kita – derėtų laikyti jos „auksine vinimi“. Taip pat jiems teks nustatyti vietas, kur geologinę ribą tarp epochų galima išvysti (pavyzdžiui, riba tarp holoceno ir prieš jį buvusio pleicosteno, matoma ledo kerne iš Grenlandijos, kuris dabar saugomas Danijoje). Ieškodami tokių vietų, geologai tiria purvo nuogulas netoli nuo Santa Barbaros pakrantės (Kalifornija, JAV), stalaktitus ir stalagmitus Ernsto oloje šiaurės Italijoje, koralus, kernus ir kitas substancijas. Kai būtini duomenys bus surinkti, geochronologinės skalės koregavimo sprendimą priims Tarptautinė stratigrafijos komisija ir Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos komitetas.

slon.ru