Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Gal vandenynas atrodo tyli vieta, bet gerai įsiklausius, galima išgirsti žuvų choro garsus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Didžiąją dalį povandeninės muzikos atlieka žuvys solistės, kartojančios tuo pačius garsus vėl ir vėl. Bet susilieję skirtingų žuvų balsai sukuria chorą. Robertas McCauley'is su kolegomis iš Curtin universiteto Perthe, Australijoje, 18 mėnesių įrašinėjo balsingas žuvis Vakarų Australijoje esančio Port Headlando pakrantės vandenyse, ir identifikavo septynis žuvų chorus, vykstančius auštant ir temstant. Trijų iš jų galite pasiklausyti: Žemą „rūko rago“ garsą skleidžia dėmėtieji krokeriai (Protonibea diacanthus), o Terapontid skleidžia garsą, kurį tyrėjas Milesas Parsonsas lygina su „žaidimo The Operation skleidžiamu burzgesiu”. Trečiasis choras yra tylesni krokeriai, skleidžiantys „ba-ba-ba“. „Klausiau žuvų kvaksėjimų, burbuliavimų pokšėjimų beveik 30 metų, ir vis dar stebiuosi jų įvairove,” sako tyrimui vadovavęs McCauley. Garsai vaidina svarbų vaidmenį įvairių žuvų elgsenai – dauginimuisi, maitinimuisi ir teritoriniams ginčams. Naktinės plėšrios žuvys naudoja savo balsą medžiodamos, o dieną aktyvios žuvys balsu gina savo teritoriją. „Žuvys auštant ir temstant gieda kaip paukščiai mieške,” sako Steve'as Simpsonas, jūrų biologas iš Exeterio universiteto, JK. Garsus įrašinėjo du jūros triukšmo registratoriai: pirmasis šalia Port Headlando pakrantės ir antrasis už 21,5 kilometrų. „Šiuo metodu galima suprasti, kas pusantrų metų vyksta Port Headlande 24/7,” sako Simpsonas. „Nepažįstu nė vieno nardytojo, kuris galėtų išbūti panėręs taip ilgai!” Ilgai klausydami, mokslininkai gali stebėti žuvis ir jų ekosistemas, ypač vandenyse, kur prastas matomumas, tokiuose, kaip Port Headlande. „Tik pradedame suprasti, susidaryti grubų visą povandeninės akustikos sudėtingumo vaizdą,” sako McCauley. Žurnalo nuoroda: Bioacoustics, DOI: 10.1080/09524622.2016.1227940 Greta Keenan ▲
|