Tai jau nejuokinga: Žemės atmosferoje nyksta deguonis

Šis tyrimas, publikuotas žurnale „Science“ ir atliktas Princetono universiteto profesoriaus Danieliaus Stolperio, pagrįstas duomenimis, rinktais Grenlandijoje ir Antarktidoje.

Mokslininkas tyrė lede užšalusius mažus oro burbuliukus. Lede įkalinti oro burbuliukai gali parodyti skirtingais laikais buvusią atmosferos sudėtį ir naudojami atliekant deguonies kiekio tyrimus.

Atliktame tyrime paaiškėjo, kad per paskutinius 800 tūkst. metų deguonies kiekis atmosferoje sumažėjo 0,7 proc. Panašu, kad jis mažės ir toliau. Forbes.com rašo, kad 0,7 proc. sumažėjimas nėra toks baisus, kaip būtų galima galvoti: pavojus Žemėje esančiai gyvybei kol kas negresia.

Norėdami įsivaizduoti, kaip žmonės pajaustų šį sumažėjimą, reikia įsivaizduoti, kad iš jūros lygio pakylate apie 100 metrų aukštyn.

Ir nors kol kas deguonies sumažėjimas nėra ryškus, mokslininkai yra sunerimę: jie nežino tikslios šio mažėjimo priežasties. Vieni kelia hipotezę, kad pasaulyje didėjant erozijos mastams, atmosferoje sumažėjo laisvo deguonies.

Procese, kuris panašus į rūdijimą (geležis sureaguoja su deguonimi oksidacijos proceso metu), dūlėjančios uolos gali iš atmosferos pasisavinti deguonį. Tarkime, piritas ir organinė anglis – du su deguonimi greitai reaguojantys elementai.

Aišku, kyla klausimas, kodėl erozija auga? Mokslininkai tiki, kad priežastis slypi tarpledyniniame laikotarpyje, kuris dominuoja jau keletą milijonų metų, per kuriuos Žemė patyrė dramatiškų temperatūros svyravimų. Žemės ledynų augimas ir traukimasis, susijęs su įvairiais ledynmečio ciklais, turi neregėtai didelį poveikį uolų erozijai.

Alternatyvi hipotezė susijusi su pasauliniu vidutiniu atšalimu, kuris stebimas apie 56 mln. metų nuo Paleoceno-Eoceno šiluminio maksimumo (PETM). Šio laikotarpio metu atšalo vandenynai, ir taip padidėjo deguonies tirpumas vandenyje: šalti skysčiai dujas įsisavina geriau. Gali būti, kad tai ir galėjo lemti deguonies koncentracijos sumažėjimą atmosferoje.