Artėjanti katastrofa Rusijos šiaurėje: jau prasideda masiniai miestų griuvimai, toliau seks epidemijos ir apsinuodijimai

Iš pradžių Jurijus Ščerbakovas manė, kad jo dviejų kambarių buto sienose atsiradę plyšiai – prasto jo darbo kaltė. Bet vėliau pradėjo skilinėti ir kitos sienos, o grindys pasviro.

„Sėdėjome ant sofos ir pajutome, kaip ji pakrypo. Maniau, kad man vaidenasi“, – pasakojo J.Ščerbakovo žmona Nadežda. Tačiau jai nepasivaideno, o jos vyro gebėjimai remontuoti namus irgi niekuo dėti. Mat vienas jų daugiabučio kampas pradėjo smegti, nes po juo esanti amžinojo įšalo žemė pradėjo tirpti. O pernai kovą vietos valdžia namo laiptinėse iškabino pranešimus, kad pastatas jau pasmerktas.

Namai skilinėja masiškai

177 tūkst. gyventojų turintis nikelio kasybos ir apdirbimo miestas Norilskas nuo poliarinio rato į šiaurę yra nutolęs beveik 300 kilometrų. Tačiau Norilske trūkinėjančios ir griūvančios pastatų struktūros yra vis dažnesnė problema, nes dėl šylančio klimato suminkštėjo žemė, kurią anksčiau kaustė ledas, o pamatus dar plauna ir dažnesni lietūs.

Krasnojarsko regiono nepaprastųjų situacijų ministro pavaduotojas Valerijus Tereškovas perspėjo, kad klimato kaita šiais metais jau apgadino 60 procentų Norilsko pastatų. O vietos inžinierių teigimu, daugiau nei 100 – apie dešimtadalį – miesto gyvenamųjų namų jau teko evakuoti.

Daugeliu atvejų įtrūkių namuose atsiranda pamažu, tad juos galima užtaisyti ir tikėtis geriausio. Bet kai žemė įgriūva staiga, kyla pavojus ir žmonių gyvybei. Antai pernai birželį įgriuvus Norilsko kraujo banko stogui cementiniai laiptai užgriuvo ant čia dirbusio gydytojo – jam buvo sulaužytos abi kojos.

Žinoma, geologai pripažįsta, kad pramoninėje Rusijos šiaurėje amžinąjį įšalą taip pat tirpdo nutekamieji vamzdžiai, pastatų šiluma ir cheminė tarša. Ne veltui Norilskas yra vadinamas labiausiai užterštu Rusijos miestu. Tačiau pastaruoju metu šylantis klimatas procesus paskatino dar labiau. Negelbėja ir tai, kad pastaruoju metu šalis Arktyje kuria vis daugiau karinių bazių ir įrengia naftos gręžinių.

Gamtosaugos organizacija „Greenpeace“ jau įspėjo, kad dėl aižėjančio įšalo įtrūko tūkstančiai naftos ir dujų vamzdynų. „Turėjome problemų ir anksčiau, tačiau klimato kaita jas dar paskatino. Turime tirti kiekvieną atvejį atskirai, kad suprastume, kas mūsų laukia dėl pasaulinio atšilimo“, – teigė inžinierius Ali Kerimovas.

Grįžta ir baisios ligos

Dėl pasaulinio atšilimo Šiaurės Rusijoje kyla ir kitokių problemų. Dažniau dega miškai ir kyla potvyniai. Du trečdalius šalies teritorijos sukaustęs amžinasis įšalas taip pat keičiasi. Sibire aptikti mažiausiai septyni milžiniški krateriai, atsivėrę, kai atšilus po žeme išsiveržė didžiulės metano dujų sankaupos.

Aptirpus ledui atsigavo ir žemėje snaudusios bakterijos. Dėl tirpimo išlaisvintų juodligės sukėlėjų Salecharde susirgo ir mirė dvylikametis berniukas. Arkties vandenyno salos ir šiaurinė Rusijos pakrantė irgi keičiasi. Žemės lopinėlius ir ant jų stovinčias mokslines stotis pasiglemžia dėl tirpstančių ledynų pakilusios jūros bangos.

Maskvos valstybinio universiteto glaciologijos dėstytojas Valerijus Grebenecas savo studentams nuolat pasakoja baisių istorijų, kurios atitirpus įšalui taps tikrove, – apie aižėjančius kelius, sutrūkinėjusius geležinkelio bėgius, iš gelmių išsiveržusias nuodingas ar radioaktyviąsias medžiagas.

Pražūtingi klimato pokyčiai

Tiesa, rudenį Norilske apie pasaulinį atšilimą kalbėti sunku. Medžių lapai oranžine spalva čia nusidažė rugpjūčio pabaigoje, kai iškrito ir pirmosios snaigės. 1935 metais sovietinio gulago kalinių pastatytas miestas daugiau nei pusantro mėnesio paskęsta poliarinės žiemos tamsoje. Kasmet čia iškrinta apie 2 mln. tonų sniego, o temperatūra gali siekti 51 laipsnį šalčio.

Tačiau vidutinė metinė temperatūra Arktyje kyla greičiau nei kur nors kitur. Nuo praėjusio amžiaus pradžios amžinojo įšalo žemėje oras įkaito daugiau negu 2 laipsniais. Net ir nuo 1999 metų Norilske dirvožemio temperatūra ūgtelėjo vienu laipsniu. Tiesa, amžinasis įšalas, kad ir taip vadinamas, niekada nebuvo visiškai amžinas. Apatinis dirvos sluoksnis ir dabar yra sušalęs į ragą ištisus metus, tačiau pora viršutinių metrų atšildavo kiekvieną vasarą.

Atšilimas vyksta netolygiai, todėl pastatų pagrindas dažnai juda, sienos skilinėja, o namai svyra. Stengdamiesi išvengti tokių nepatogumų Norilsko statybininkai dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje žemėje išgręžė 30 metrų gylio duobes iki pat amžinai sušalusio dirvožemio, pripylė į jas gelžbetonio ir ant jo statė daugiabučius.

Pastatai griūva ir staiga

Tačiau inžinieriai nesitikėjo, kad žemė atšils taip greitai.

„Dažniausiai problema kyla ne dėl to, kad pastatas staiga sugriūva, nors pasitaiko ir tokių atvejų, bet dėl to, jog tūkstančiai žmonių vis dar gyvena tokiuose namuose, kurie gali subyrėti bet kurią akimirką“, – įspėjo George’o Washingtono universiteto geografijos profesoriaus asistentas Dmitrijus Streleckis.

O pastaruoju metu pokyčiai pasidarė dar staigesni ir net pavojingi. Antai vieną 2009 metų rugsėjo rytą mūrinis Arktinio žemės ūkio ir aplinkosaugos instituto pastatas suskilo kaip kiaušinis. Viršutinis namo kampas į priekį pasidavęs beveik metrą, įtrūkiai nuvingiavo per visą fasadą ir suskaldė langus. Pastatas iki šiol stovi nenaudojamas.

Instituto botanikė Zoja Jančenko kitą rytą sugrįžo tik pasiimti savo darbo įrangos ir nustebo dėl to, ką rado: „Buvo baisu. Man apsisuko galva, nes grindys buvo pasvirusios. Tai tikrai ne silpnų nervų žmonėms.“ „Laimei, tąsyk pavyko išvengti aukų, nes pastatas suaižėjo 3 valandą nakties, kai jame nebuvo žmonių. Bet viskas galėjo baigtis liūdniau“, – tikino A.Kerimovas.

Valdžią įtikinti sunku

2014 metais Norilsko meras Olegas Kurilovas subūrė Amžinojo įšalo tarybą, į kurią pakvietė A.Kerimovą ir kitus ekspertus, svarstančius, kaip išsaugoti miestą. Inžinieriai siūlė griežčiau reguliuoti statybas Tolimojoje Šiaurėje ir perdavė šias idėjas Rusijos premjero patarėjui Dmitrijui Rogozinui.

Tačiau mažai vilčių, kad problemai spręsti atsiras politinės valios. Mat vietos politikai ir netgi griūvančių pastatų gyventojai į klimato kaitą vis dar žiūri su abejonėmis.

„Manau, kad problema yra perdėta. Mūsų ledlaužiai darbo turės dar mažiausiai šimtmetį. Klimato kaita yra natūrali“, – tikino gretimo Dudinkos uosto vadovas Aleksejus Novakovas. Nors ir Maskvos universitete dėstantis V.Grebenecas įspėjo, kad nuo Jenisiejaus upės krantų besitraukiantis įšalas kelia pavojų prieplaukoms ir kitoms uosto konstrukcijoms.

Bet A.Novakovo tai nejaudina: „Niekada nemačiau ir negalėčiau įsivaizduoti, kad prieplaukas kas nors staiga sunaikintų.“ Skeptiškas požiūris į klimato kaitą apima visus Rusijos politikos laiptelius iki pat prezidento Vladimiro Putino, kuris ne kartą viešai yra pareiškęs abejonę, kad pasaulinį atšilimą sukelia žmonijos veikla, ir net džiaugėsi, jog šaliai šiluma visai nepakenks.

Rusijos žiniasklaida apie šią problemą taip pat kalba retai. O šiauriniuose miestuose apie klimato kaitą nenoriai kalbama dėl to, kad ji kainuoja be galo daug. A.Kerimovo tvirtinimu, pastatyti tirpstančios žemės nebijantį pastatą kainuoja iki 40 procentų brangiau. Aižėjančių Norilsko daugiabučių gyventojai jau nekart prašė valdžios skirti daugiau pinigų pastatų apsaugai ir dirvožemio stebėjimams, bet dėl sankcijų ir recesijos tuštėjančiame biudžete laisvų lėšų nėra.

„Kaimietis nesižegnos tol, kol netrenks žaibas, – rusišką posakį citavo A.Kerimovas. – Kol neįvyks katastrofa, pareikalavusi žmonių gyvybės, niekas nieko nedarys.“

Tirpstantis įšalas grasina ne tik Rusijai

Amžinuoju įšalu vadinamas dirvožemis, kurio temperatūra daugiau nei dvejus metus išsilaiko neigiama. Didžioji dalis amžinojo įšalo žemės plyti netoli Arkties ir Antarktidos, bet pasitaiko ir kalnuose. Tiesa, nors žemė gali būti visiškai sušalusi, ant jos ledo gali ir nesimatyti.

Mokslininkai pripažįsta, jog 1,5 laipsnio pakilusios pasaulinės temperatūros užtektų, kad Sibire amžinasis įšalas pradėtų tirpti. Panaši problema taip pat iškilusi JAV Aliaskos valstijai ir Kanadai, bet tik Rusijos miestai yra taip nutolę į šiaurę. Tirpstantis įšalas jau pakenkė ne tik Norilskui, bet ir 40 proc. Vorkutos pastatų. Bloga žadančių ženklų pastebėta Dudinkoje, Nadyme ir Salecharde. Skaičiuojama, kad iš viso Rusijos šiaurėje gyvena 100 tūkst. žmonių, kuriems grėsmę kelia atšilimo išjudinti namai.