Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
„Jūra yra ganėtinai statiškas dalykas. Yra visokių prognozių. Kas bus, jeigu ištirps Grenlandijos ledynai, jei ištirps Antarktidos ledynai, bet kadangi kol kas tie tirpsmo procesai Antarktidoje dar tikrai nestebimi. Yra suintensyvėjimas, tačiau nelabai rimtas. Manoma, kad vandens lygis kažkiek kils, tačiau tokių drastiškų pakilimų, kad mes galėtume per šimtą metų stebėti pokytį jau metrais, tai taip jau tikrai nebus. Savu laiku buvo tokių prognozių, tačiau dabar jos atmestos“, – tikina G. Valiuškevičius. Atskrenda naujų vabzdžių rūšiųPasikeitimai įžvelgiami ir tarp vabzdžių. Kaip pavyzdį gamtininkas pateikia lietuvius nustebinusį drugį sfinksą, atskrendantį iš šiaurės, bei aiškina, kad tai, ar nauji individai pasieks mūsų šalį, priklauso nuo jų gimtinės oro sąlygų. „Kartais būna ir dešimt metų orai palankūs, o jų vis nėra. Sakykim, buvo praėjusi vasara labai palanki ir dar užpernykštė, bet to didžiojo šių drugių skridimo nebuvo. Vadinasi, turi būti lygiai tokios pačios jiems palankios sąlygos ten, jų kilmės vietose“, – sako S. Paltanavičius. Specialistas įsitikinęs, jog gyvų organizmų rūšių kitimas taip greitai neįvyks ir Lietuva netaps atogrąžomis. Natūralus klimato keitimasis vyko visada ir mūsų šalyje būta vienų rūšių, kurios, esant nebepalankioms sąlygoms, pasitraukė toliau į šiaurę. Mokslininkas sako, kad gamtoje visada egzistuoja pusiausvyra. Dėl klimato kaitos traukiasi eglėsTrakų urėdas Vygantas Mierkis pasidalijo įžvalgomis, kaip klimato kaita paveiks Lietuvos miškus. Miškininkas pastebi, kad medžiai itin jautriai reaguoja į klimato pasikeitimus. Anot jo, Lietuvoje gali išnykti eglės – jos po truputį traukiasi į šiaurę. „Kada daugėja sausrų, lietūs tampa stipresni, intensyvesni ir nuo to kenčia žemė, gyvūnija ir, be abejo, miškai. Kalbant apie miškus, tiek miškininkai, tiek kiti žmonės pastebi kenkėjų pažeistas egles. Mes turime jas skubiai iškirsti ir išvežti iš miško, kad toliau nelįstų kenkėjai. Tai mes darome pastoviai. Dar vienas ženklas – neprasidėjus rudeniui, jau nuraudę kaštonai“, – aiškina V. Mierkis. Jis priduria, kad jau kurį laiką džiūsta uosynai, dėl gruntinio vandens išsekimo nukentėję ąžuolai. Miškus niokoja gaisrai, stiprūs vėjai, kenkėjai, kurie, esant šiltoms žiemoms, neiššąla. Tačiau miškininkai prisitaiko prie kintančių klimato salygų. Po truputį sodinama daugiau naujų rūšių medžių, kurios auga esant šiltesnei temperatūrai. Būtina mažinti vartojimąMokslininkai sutaria, kad norint sustabdyti klimato kaitos procesą, svarbu bendradarbiauti ir imtis veiksmų visoms pasaulio šalims, nes tai yra globali problema. Klimatologas D. Valiukas sako, kad svarbiausia saikingai vartoti. Tai turime daryti mes visi. „Iš principo, yra du keliai. Pirmas būtų efektyvumo didinimas. Geras pavyzdys yra energetika ir daugiabučių renovacija. Įdiegus naujas technologijas, siekiant apšildyti pastatą reikia sukūrenti mažiau kuro. Kitas kelias yra tvarių, mažiau taršių technologijų skatinimas. Kiekvienas produktas, kurį mes vartojame, veiksmas, kurį atliekame, susijęs su anglies dvideginio ar kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išleidimas į atmosferą. Žinoma, reikia viešąjį transportą skatinti, apgalvotai vartoti. Nereikia atsisakyti to, ką sukūrė žmogus, tačiau negalima ir tuo piktnaudžiauti“, – mano specialistas. Galbūt tokiu būdu pavyks išvengti skaudžių ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui klimato kaitos pasekmių. Ir apie tai turime susimąstyti jau dabar, nes vėliau sumažinti klimato kaitą bus dar sunkiau arba iš viso neįmanoma.
|