Ar pastebite, kas vyksta su lietuviškomis žiemomis?

„Moksliškai patvirtinta, kad pavasarį migracija ankstyvėja, o rudenį vėlyvėja: anksti migruojantys paukščiai pradeda grįžti anksčiau, o rudeninės migracijos metu kai kurie paukščiai išskrenda vėliau. Paprastai itin ankstyvo ar vėlyvo išskridimo datos būdingos pavieniams paukščiams, tačiau net ir pavienių atvejų registravimas leidžia konstatuoti, kad paukščių fenologija kinta“, – teigia biologas.

G. Riauba aiškina, kad žiemų šiltėjimo poveikis sparnuočiams dar nėra iki galo ištirtas, tačiau jau neabejojama, kad pasauliniu mastu paukščių rūšių nykimas šylant klimatui paspartės. Žinant kai kurių rūšių biologinės savybes, galima prognozuoti, kurie paukščiai nukentės labiau, o kurie mažiau. Jau dabar turima duomenų, jog šiltėjantis klimatas neigiamai veikia jūrinių ir kitų šaltesnio klimato juostose perinčių paukščių rūšių populiacijas.

„Nukentės specializuotos, tik tam tikrose buveinėse galinčios išgyventi paukščių rūšys, vadinami tam tikrų buveinių specialistai, sėslūs paukščiai pirmiau gali nukentėti nei migruojantys paukščiai. Reikia paminėti, kad tos jautresnės paukščių grupės nukentės tuo atveju, jei iš tiesų klimato kaitos procesai nulems tam tikrų gamtinių buveinių pasiskirstymo pokyčius, pavyzdžiui, išnyks tam tikro tipo miškai arba jie taps labiau fragmentuoti, tai būtent tokio tipo buveinių rūšys ir nukentės“, – pasakoja G. Riauba.

Galimas invazinių paukščių pagausėjimas

Ornitologas užsimena ir apie invazinių paukščių rūšių galimą prisitaikymą gyvenimui Lietuvoje. Jis vardija užsienio pavyzdžius ir mano, kad mūsų šalyje taip pat įmanomi panašūs procesai, juolab, kad ir savos sparnuočių rūšys, tokios kaip gulbės ar vis daugiau ančių, dažnai pasilieka žiemoti Lietuvoje.

„Dėl invazinių rūšių, sunku prognozuoti, bet Europoje jau turime pavyzdžių, kai dažniausiai iš pietų atskrenda svetimžemės rūšys ir prisitaiko čia gyventi. Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse jau yra ir fiksuojama daroma įtaka vietinėms rūšims, nes vyksta konkurencija dėl maisto, perėjimo vietų ir vietinės paukščių rūšys išstumiamos. Tai tokių paukščių rūšių ateityje gali atsirasti ir daugiau“, – aiškina biologas – ekspertas.

Reikšminga įtaka ir augalų rūšims

Kylanti vidutinė žiemos temperatūra gali lemti ir tam tikrus augalijos pokyčius. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorija yra atlikusi tyrimą, kaip į augančią vidutinę metų temperatūrą reaguoja invazinis augalas lubinas. Laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Sigita Jurkonienė pasakoja, jog tyrimo rezultatai buvo vienareikšmiai.

„Pagal laboratorinius tyrimus, auginant augalus klimato kamerose ir imituojant 5 laipsnių atšilimą, galima prognozuoti, kad invazinis augalas gali prarasti savo invaziškumą – patektų į kitą kategoriją, nebegalėtų tokiomis sąlygomis užkariauti mūsų pievų. Bet tai yra tik trejeto metų eksperimentas, tiriant jo dygimą ir pradines augimo fazes. Aišku, natūraliai, gamtoje, gali viskas vykti šiek tiek ne taip, kaip imituojant laboratorinėse sąlygose šiltėjimą“, – aiškina mokslininkė.

Pasak jos, matant, kad net invazinis augalas gali prarasti kai kurias savo savybes, galima konstatuoti, jog vietiniams augalams klimato kaita gali padaryti dar didesnę įtaką, nors kas nutiks vienam ar kitam augalui, prognozuoti sunku.

„Reiktų įsivaizduoti, kad jeigu tokiam charakteringam ir stipriam augalo bruožui kaip invaziškumas daroma stipri įtaka šiose sąlygose, tai, be abejo, šiltėjimas labai atsilieps ir kitoms rūšims, jų bendrijoms ir tarpusavio santykiams tarp rūšių, šaknų sistemai. Kas nutiks vienai ar kitai augalo rūšiai, sunku pasakyti, nes tam reikia atlikti specialius tyrimus, kaip su lubinais. Nėra taip lengvai prognozuojama, tačiau žinoma viena: klimato šiltėjimas tikrai atsilieps augalams, galbūt ir sėklų daigumu, gal pašiltėjus vieni augalai gali nustelbti kitus. Pusiausvyrą prognozuoti labai sunku“, – komentuoja S. Jurkonienė.

Neiššals parazitai

Sunku nuspėti ir kokią įtaką klimato atšilimas žiemą turės vabzdžiams, nes kol kas trūksta mokslinių tyrimų, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad šiltesnės žiemos tikrai lems vienokius ar kitokius jų rūšių pasikeitimus. Entomologas, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) doc. dr. Andrius Petrašiūnas pasakoja, kad, remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, galima įsivaizduoti, jog panašūs procesai vyksta ir Lietuvos gamtoje.

„Lietuvoje tyrimų, kaip vabzdžiai reaguoja į klimato pokyčius, kol kas, kiek man žinoma, nėra padaryta, todėl kalbėti apie konkrečias rūšis yra sunku, belieka prognozuoti. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje yra atlikti tyrimai, kaip kamanės prisitaiko prie kintančio klimato. Tos rūšys, kurios gyvena piečiau, traukiasi į šiaurę, kur temperatūra lieka tokia, kokia joms yra įprasta gyventi. Tai, ko gero, Lietuvoje tas pats vyksta su kai kuriomis vabzdžių rūšimis, tačiau niekas nėra atlikęs jokių išsamesnių tyrimų“, – teigia dr. A. Petrašiūnas.

Mokslininkas svarsto, kad natūraliai šiauriau gyvenančioms rūšims mūsų šalyje darysis per karšta ir jos trauksis labiau į šiaurę. Be to, pastebima, kad manomai dėl klimato šiltėjimo, iš pietų įvairios rūšys po truputį plinta į šiaurę, jų atsiranda ir Lietuvoje.

A. Petrašiūnas pabrėžia, kad žmones gali vis labiau varginti žemės ūkio ir kiti kenkėjai, parazitai, nes, esant nepakankamai šaltoms žiemoms pastarieji neiššals ir sėkmingai peržiemos. Mokslininkai sutaria: visiškai iš Lietuvos žiemos nepasitrauks, tačiau sulaukti didelio šaltuko ar gausaus sniego bus vis sunkiau. Tai natūraliai lems tam tikrus pakitimus gamtoje, pavyzdžiui, vis mažėjantį vandens telkinių su ledo danga kiekį, paukščių migracijos ar vabzdžių rūšių pokyčius.