| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Kažkas siurrealaus: eksperimentas parodė, kas vyksta su gruntu žemės drebėjimo metu ir kodėl nugriūna net ir tvirčiausi pastatai (Video)
|
(
(
Žemės drebėjimai pražūtingi patys savaime, tačiau ne ką mažesnę žalą vėliau gali padaryti ir jų paveiktas dirvožemis. Puraus, suslėgto grunto ir smėlio mišinys – ideali kombinacija leidžianti žemės paviršiui transformuotis į šį tą siurrealaus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kartais net ir įvykus stipriam žemės drebėjimui, pastatai nugriūva tik po kurio laiko, arba nugriūva net ir ten, kur drebėjimas buvo iš pažiūros visai nestiprus. Taip atsitinka, todėl, kad po žemės drebėjimo stipriai pakinta gruntą sudarančių frakcijų išsidėstymas ir žemės pagrindas tampa labai nestabilus. Paprastai kalbant, pokytis toks, kad žemės pagrindas savo savybėmis tampa panašiu į košę arba atskirais atvejais netgi į skystį. Blogiausia žinia ta, kad ypatingų sąlygų susidaryti tokiais situacijai nereikia, vadinasi taip gali nutikti iš esmės visur, kur tik vyksta žemės drebėjimai. Kaip visa tai atrodo, puikiai iliustruoja žemiau pateiktas Ilinojaus valstijos geologijos tarnybos video: Jame matoma kaip iš dalies vandens prisotintas smėlis simuliuojamo drebėjimo metu virsta į klampią košę. Viskas kas paslėpta po žeme – šiuo atveju kamuoliukas, atstojantis po žeme užkastą kuro cisterną, iškyla į paviršių, kai tuo tarpu svarelis – pastato atitikmuo - prasmenga. Ir nors šiame įraše po simuliuoto žemės drebėjimo, žemės paviršiuje susiformavo nedidelis vandens sluoksnis, realybėje visa teritorija atrodytų tarsi būtų užtvindyta potvynio. Ir tai, kaip darosi aišku, visai ne dėl trūkusių vamzdžių, nors būtent taip paprastai aiškinamas žemės drebėjimą lydintis potvynis. Taip atsitinka, nes skirtingos grunto frakcijos yra pasiskirsčiusios nevienodai. Drebėjimo metu, veikiant dideliam slėgiui, puriai pasiskirsčiusi žemė linkusi plėstis, o suslėgto grunto sluoksniai – priešingai – susispausti. O vanduo, ypač jei grunte jo yra daug, per atsivėrusias persiskirsčiusių grunto frakcijų spragas, veikiamas slėgio, ima veržtis į paviršių. Tai galima palyginti su kavinuku turinčiu stūmoklį. Staiga spaudžiant stūmoklį vanduo ima sparčiai veržtis aukštyn. Šis procesas dar labiau paskatina skirtingas žemės frakcijas atsiskirti viena nuo kitos ir dar labiau sumažina bendrą pagrindo tvirtumą. Šiame video galite pamatyti kaip tai atrodo realybėje: | ||||||
Įdomiausi
.png)
250
(3)
.png)
.png)
.png)
