Kanadoje pirmą kartą visuomenei rodoma išskirtinai gerai išsilaikiusi dinozauro fosilija - atrodo kaip drakono skulptūra (Video)

Žurnalistai šį suakmenėjusį priešistorinį roplį jau spėjo pramint dinozauro mumija. Žinoma, audiniai nėra minkšti - gyvūno palaikai yra visiškai suakmenėje. Mokslininkai dirbo net 7000 valandų, kad fosiliją išlaisvintų iš jos akmeninio kiauto ir galėtų žmonėms parodyti neįtikėtinai gerai išsilaikiusią roplio odą. Tiesą sakant, mokslininkai teigia, kad dinozauro virškinimo trakte išliko ir paskutinis gyvūno maistas.

Tai - dar nematyta nodozauro rūšis. Nodozaurai turėjo gana siaurą kaukolę, vaikščiojo keturiomis, o nuo plėšrūnų saugojosi tvirtais šarvais ir ilgais spygliais. Žinoma, nodozaurai buvo žolėdžiai. Teigiama, kad būdamas gyvas šis gyvūnas galėjo sverti iki 1,3 tonos ir buvo apie 5,5 metrų ilgio. Ši fosilija yra vienintelis šios rūšies dinozauro gyvavimo įrodymas.

Nodozauro fosilija video siužete

Fosilija buvo atrasta visai atsitiktinai. 2011 metais fosilija buvo atrasta kasant smėlį viename karjere Albertoje. Ši Kanados provincija, beje, garsėja savo dinozaurų fosilijomis - mokslininkai iš viso pasaulio vyksta ten apžiūrėti sukauptų kolekcijų. Atrastas luitas iš karto patraukė žmonių dėmesį, nes jame matėsi dinozauro odos reljefas. Tačiau ne viskas klojosi taip, kaip buvo norima.

Taip gerai išsilaikęs dinozauras yra neįkainojama vertybė mokslui. Tačiau, kaip tikriausiai matote vaizdo įraše viršuje, fosilija yra suskilusi. Tai atsitiko bandant ją iškelti iš karjero. Daugiau nei aštuonias tonas sveriantis luitas su suakmenėjusiais nodozauro palaikais subyrėjo visą dieną sunkiai dirbusios komandos akyse. Tai netgi buvo užfiksuota vaizdo įraše.

Neįkanojama dinozauro fosilija subyra į šipulius bandant ją iškelti

Taip nutiko dėl to, kad uola nebuvo labai stipri - didelę jos dalį sudarė birus gipsas, o ir dinozauro kaulai tvirtumo luitui neprideda. Vos tik ši katastrofa įvyko, mokslininkai pastebėjo, kad ji buvo neišvengiama - viduje buvo pilna didesnių ir mažesnių įtrūkimų, todėl tokiam įvykiui buvo lemta įvykti. Visgi, nusiraminę mokslininkai nusprendė pažiūrėti į šviesiąją šio reikalo pusę - mažesnius gabalus lengviau išvežti ir restauruoti. Kadangi prireikė šešerių metų, kol fosiliją pamatė žmonės, galima įsivaizduoti, kad  prireiktų dar maždaug tiek, jei luitas nebūtų subyrėjęs.