Tai kas valdo pasaulį - korporacijos ar vartotojai? Kiaušinių istorija, kaip pasaulyje padaromi „neįmanomi dalykai“

Narvuose laikomų vištų kiaušinių atsisakyti įsipareigojo didieji maisto produktų parduotuvių, greitojo maisto restoranų tinklai, maisto produktų gamintojai. Tarp kompanijų, nusprendusių atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių, yra „McDonald‘s“, „Kellogg“, „PepsiCo“, „Lidl“ 

Didelio dėmesio sulaukė vienos iš didžiausių maisto produktų gamintojos „Nestlé“ įsipareigojimas iki 2025 m. visame pasaulyje savo gaminamuose produktuose nenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Ši iniciatyva apims visus kiaušinius bei kiaušinių produktus, kuriuos bendrovė naudoja kaip sudedamąsias produktų dalis: kiaušinių miltelius, baltymus, trynius.

Proveržį skatina sąmoningi vartotojai

Jau 2012 m. Europos Sąjungoje buvo priimti teisės aktai, reikalaujantys vištas dedekles laikyti „pagerintuose“ narvuose, kurių plotas 750 kvadratinių centimetrų (nepagerintų narvų plotas – 550 kv. cm). Tačiau realų proveržį paskatino didėjantis vartotojų sąmoningumas, kuris lėmė išaugusius ne narvuose laikomų vištų kiaušinių pardavimus.

Verslo konsultanto Leon Kaye teigimu, šiuolaikiniam vartotojui, o ypač „tūkstantmečio kartai“, labai rūpi, ar kompanijos rūpinasi aplinkosauga, gyvūnų gerove. Todėl sąmoningi vartotojai nebūtinai rinksis pigesnius, o aplinkai draugiškesnius produktus.

Lietuvos paukštininkystės ūkių laukia pokyčiai

Didžiosioms įmonėms ėmus keisti savo kiaušinių tiekimo politiką, susimąstyti vertėtų ir Lietuvos ūkininkams. Šiuo metu šalies paukštininkystės ūkiuose auginama 2,5-2,6 mln. vištų dedeklių, iš kurių net 96,97 proc. laikoma pagerintuose narvuose.

Ilgainiui augant vartotojų sąmoningumui, norėdami išsilaikyti versle paukštininkystės ūkiai privalės keisti vištų auginimo sąlygas. Vietoje narvų sistemos greičiausiai bus pereita prie vištų laikymo ant kraiko, tuo pačiu jos bus laikomos didesniame plote. Tokie pasikeitimai atneš didžiulius teigiamus pokyčius gyvūnams.

Vištų, laikomų ant kraiko, kiaušiniai – geresni

Vištos, auginamos ant kraiko, gali laisvai vaikščioti po vištidę, joms yra įrengtos laktos bei paruošti lizdai kiaušiniams perėti. Jos turi priėjimą prie šviežio maisto ir vandens, specialaus pakrato, tinkamo kapstymui. Tokios sąlygos yra daug geresnės, nei vištų, laikomų narvuose – šios ne tik kad neturi galimybės vaikščioti ir judėti, bet dėl mažo narvo ploto vištoms dedeklėms dažnai net neužtenka vietos išskleisti sparnams.

Aktyvistai, esantys prieš netinkamą elgesį su gyvūnais, teigia, kad su vištomis, laikomomis narvuose yra elgiamasi blogai. Įvairūs tyrimai rodo, kad dėl fizinio krūvio ir galimybės išskleisti sparnus stygiaus gali susilpnėti ne tik vištų kūnas, bet ir imuninė sistema.

Tokios vištos lengviau užsikrečia paukščių gripu, o dėl vištų dedeklių patiriamo streso gali suprastėti ir kiaušinių kokybė. Norint sužinoti kokiomis sąlygomis buvo laikoma višta, užtenka pažvelgti į kiaušinį. Tą parodo pirmasis ant kiaušinio užrašytas skaičius. „3“ reiškia, kad višta buvo laikoma narve, „2“ – paukštyne ant kraiko, „1“ – višta galėjo vaikščioti laisvėje. Nuliu žymimi ekologiški kiaušiniai.