Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Ankstyviausias žinomas Britanijoje gyvenęs šiuolaikinis žmogus buvo tamsiaodis ir mėlynakis, pranešė Londono mokslininkai, atlikę maždaug prieš 10 tūkst. metų gyvenusio vyro revoliucingą DNR analizę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! „Čederio žmogumi“ praminto vyro griaučiai 1903 metais buvo rasti viename urve pietvakarių Anglijoje. Pirmoji išsami šių palaikų DNR analizė atskleidė įdomios informacijos, kaip šis žmogus atrodė. Bendrą projektą vykdę Britanijos gamtos istorijos muziejaus ir Londono universiteto koledžo mokslininkai senovinėje kaukolėje išgręžė 2 mm skersmens skylutę ir išanalizavo kaulo vidinės dalies mėginį. Anksčiau manyta, kad „Čederio žmogaus“ akys buvo rudos, o oda – šviesti, tačiau naujausios analizės išvados šį įvaizdį smarkiai pakeitė. „Labai stebina, kad prieš 10 tūkst. metų gyvenęs britas galėjo pasižymėti šiuo mėlynų akių, bet labai tamsios odos deriniu“, – sakė Gamtos istorijos muziejaus darbuotojas Chrisas Stringeris, pastarąjį dešimtmetį analizavęs minėtame urve rastus žmonių kaulus. Tyrimo išvados rodo, kad šviesesnė oda Šiaurės Europos gyventojų ypatybe tapo daug vėliau negu iki šiol manyta. „Čederio žmogaus“ gentis migravo į Britaniją baigiantis vėlyviausiam ledynmečiui. Nustatyta, kad pagal DNR jis artimas žmonėms, kurių kaulų buvo rasta dabartinėje Ispanijoje, Vengrijoje ir Liuksemburge. Gamtos istorijos muziejuje dirbanti senovinės DNR tyrėja Selina Brace sakė, kad „Čederio žmogaus“ palaikams išlikti padėjo urvo, kuriame jis buvo rastas, sąlygos. „Urvas pasižymi iš tikrųjų palankia, vėsia, sausa, pastovia aplinka. Tai apsaugo DNR nuo suirimo“, – aiškino jis. Mokslininkai atkūrė „Čederio žmogaus“ išvaizdą – trimačiu spausdintuvu išspausdintas biustas jį vaizduoja su pečius siekiančiais ilgais plaukais, trumpa reta barzdele. Šis modelis buvo kuriamas beveik tris mėnesius. Jo kūrėjai naudojo modernų skenerį, sukonstruotą naudoti Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Alfonsas Kennisas, sukūręs biustą kartu su savo broliu Adrie, sakė, kad DNR tyrimo išvados yra „revoliucingos“. „Tai rodo, kad per visą istoriją migracijos buvo itin svarbios“, – jis sakė televizijai „Channel 4“, sukūrusiais dokumentinį filmą apie mokslininkų atliktą tyrimą. Šis filmas bus parodytas vasario 18 dieną. „Galbūt tai sugriauna idėją, kad turi būti tam tikros išvaizdos, kad (būtum laikomas) iš kažkur kilusiu. Mes visi esam imigrantai“, – pridūrė jis. |