Pirmas toks projektas mokslo istorijoje: 3 metų trukmės tyrimas rodo, kaip jaučiasi nelaisvėje laikomi delfinai ir kas juos labiausiai džiugina

Prie projekto dirbę mokslininkai sako, kad tai pirmas toks projektas, kuris siekia parodyti nelaisvę iš gyvūnų perspektyvos. Tai jie bandė padaryti stebėdami kokios, veiklos delfinariume gyvenantys delfinai, laukia labiausiai.

Projekto vadovė, daktarė Isabella Clegg dirba viename didžiausių Prancūzijos delfinariumų. Su kolegomis iš Paryžiaus universiteto, gyvūnų elgsenos laboratorijos ji darė eksperimentus, kuriais buvo siekiama iškraipyti delfinų elgesį, taip ieškant fizinės padėties, kuri parodytų kaip gyvūnas jaučiasi.

„Mes norėjome išsiaiškinti kokias veiklas jie mėgsta labiausiai: žaidimus su treneriu, žaislus baseine arba ramybę, kai delfinai yra paliekami kurį laiką vieni“, – teigė I.Clegg.

Šie bandymai parodė labai įdomų rezultatą – visi delfinai laukė kol pas juos ateis pažįstamas žmogus. Savo nekantravimą jie parodydavo atlikdami taip vadinamą „šnipinėjimo šuolį“. Jo metu delfinai pakildavo virš vandens ir žiūrėdavo į tą pusę iš kurios paprastai ateina treneris.

Jie taip pat būdavo aktyvesnis ir dažniau plaukiodavo baseino pakraščiais. „Panaši elgsena buvo pastebėta ir su kitai zoologijos soduose laikomais ir fermose gyvenančiais gyvūnais“, – sakė I.Clegg.

Teisingumas ir laimė

Ar teisinga, ar ne laikyti delfinus nelaisvėje, yra jau ilgai svarstomas klausimas, ypač Prancūzijoje, tačiau čia nesenai buvo atšauktas siūlymas uždrausti dauginti delfinus nelaisvėje. Šio siūlymo panaikinimas buvo didelis palengvėjimas Birgittai Mercerai, kuri valdo didžiausią Prancūzijos delfinariumą.

„Leisti delfinams daugintis bei auginti savo palikuonius yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad jie yra laimingi, – sakė B.Mercera. Moters nuomone, delfinai gimė nelaisvėje čia jaučiasi laimingi, o gimę laisvėje, žinoma, kad laimingesni jausis atviroje gamtoje.

Mokslininkai stebėję delfinus ir kalbėję su jų treneriais pamatė, kad gyvūnai išties yra laimingi. Jų šokinėjimas iš vandens per treniruotes bei plaukimas baseino kraštu yra entuziastingas. Tačiau daktarė iš Mančesterio universiteto Susanna Schultz, kuri studijuoja socialinę jūros žinduolių elgseną sako, kad šis tyrimas negali mums pasakyti ar delfinai nelaisvėje patiria daugiau laimės nei patirtų būdami laisvėje.

„Aš manau, kad atradimas, jog delfinai nori kontakto su žmogumi yra didelis, bet vien dėl to, kad delfinas bendrauja su tavimi, nereiškia, kad jis tai darytų jei turėtų pasirinkimą“, – teigia S.Schultz.

Jungtinės Karalystės banginių ir delfinų išsaugojimo labdaros duomenimis, 50 pasaulio šalių yra apie 3 tūkst. nelaisvėje gyvenančių delfinų. I.Clegg linkusi manyti, kad skaičius gali siekti ir 5 tūkst., nes yra gyvūnų, kurie oficialiai neužregistruoti.

Per daugiau nei 150 metų nuo pirmų sugautų ir į akvariumus paleistų banginių ir delfinų, žmonės sužinojo labai daug apie jų intelektą ir sudėtingą socialinį gyvenimą. I.Clegg tikisi, kad vietoje klausimo ar laikyti delfinus nelaisvėje yra teisinga, žmonės stengsis pagerinti delfinų gyvenimą, kurį jie praleis delfinariumuose.

„Taip, teisybės klausimas yra svarbus ir mes neturėtume jo pamiršti, tačiau, kad žinoti ar jie yra laimingi, turėtume žvelgti giliau į jų socialinį elgesį. Mums trūksta mokslinių tyrimų, kad užtikrintume, jog delfinai nelaisvėje prisideda ir prie žmonių gerovės, o jei jie čia tik dėl to, kad mus linksmintų – tai nėra pateisinama“, – sako I.Clegg.

Parengta pagal BBC.