Chordiniai
.


Rykliai yra vieni baisiausių vandenyno plėšrūnų, ir jų reputacija tuo neapsiriboja. Tačiau mokslininkai paneigia vis daugiau mitų apie tai, ar rykliai iš tiesų tokie agresyvūs, kodėl jie puola žmones ir ar jiems reikia nuolat judėti.


Japoninė putpelė – mokslininkų itin mėgstamas paukštis su neįprasta dauginimosi sistema.


Naujame tyrime mokslininkai išanalizavo šimtų kačių miegojimo pozas ir aptiko kai ką įdomaus: du trečdaliai gyvūnų renkasi miegoti tik ant kairiojo šono. Manoma, kad gyvūnai turi svarią priežastį pasirinkti šią pozą.


Beveik neabejotina, kad šuo per vilką yra seniausias gyvūnas, užmezgęs ryšį su žmogumi.


Jei ne Nicolae Ceausescu (Nikolajė Čaušesku) – kruvinas komunistinės Rumunijos diktatorius, nužudytas per 1989 m. revoliuciją, – šiandien šioje šalyje nebūtų tiek daug lokių. Jo laikais buvo įgyvendintas planas ne tik veisti Rumunijos lokius, bet ir sukurti milžinus. Diktatorius jį įgyvendino.


Greičiausiai esate pastebėję, kaip katė žiūri į savo atspindį veidrodyje. Taigi kyla klausimas, ar šie gyvūnai gali atpažinti save ir kaip jie apskritai reaguoja į savo atspindį. Į visus šiuos klausimus leidiniui „Pet MD“ atsakė veterinarijos gydytoja Jennifer Coates.


Tai vandenyno prieblandos zonos gyventojas, turintis milžinišką burną ir galintis praryti ištisus, daug kartų už save didesnius gyvūnus. Jo ilgis siekia apie metrą, o tamsi oda daro jį beveik nematomą prieblandoje.


Meksikos aksolotliui, vienam iš labiausiai nykstančių varliagyvių pasaulyje, suteikta viltis išgyventi. Mokslininkai, paleidę šiuos unikalius gyvius į atkurtą pelkę, nustatė, kad jie ne tik išgyveno, bet ir pradėjo klestėti, rašo BBC.


Paprastai katės, palyginti su šunimis, nėra linkusios užjausti žmonių ar labai prie jų prisirišti. Taip yra todėl, kad šunys buvo žmonių socialiniai draugai gerokai anksčiau nei katės, todėl jie supranta, kada mums būna liūdna ir kokia mūsų nuotaika. Tačiau daugelis žmonių domisi, ar katės taip pat gali suprasti, kada jų šeimininkai yra blogos nuotaikos, rašo „Daily Paws“.