Netikėtai gera naujiena - skylė ozono sluoksnyje mažėja

Sritis virš Šiaurės pusrutulio, remiantis prognozėmis, gali užsitraukti iki 2030-ųjų, o virš Antarktidos – iki 2060-ųjų metų. Kaip nurodoma naujoje Jungtinių Tautų ataskaitoje, šį reiškinį galima laikyti puikiu pavyzdžiu, parodančiu, ko galima pasiekti tarptautinio lygio sutartimis, rašo BBC.

Ozono sluoksnis buvo pažeistas žmogaus pagamintos cheminės medžiagos – chlorfluormetano.

Kokia ozono sluoksnio paskirtis?

Ozono sluoksnis yra maždaug per 10 kilometrų virš Žemės pakibusi atmosferos dalis. Ji yra bespalvė, sudaryta iš tam tikro tipo deguonies molekulių ir saugo mūsų planetą nuo ultravioletinių spindulių, galinčių sukelti odos vėžį, pakenkti akims ir padaryti žalą pasėliams.

Kaip ozono sluoksniui pakenkė žmogaus veikla?

Ozono sluoksnį ėmė ypač ardyti chlorfluormetanas, kurio esama aerozolio balionėliuose, šaldytuvuose, statybinėse putose ir oro kondicionieriuose. 1985 metais virš Pietų poliaus buvo identifikuota dėl šio proceso ozono sluoksnyje atsivėrusi skylė.

Kokių pokyčių įvyko laikui bėgant?

Prasčiausia padėtis buvo konstatuota paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje. Tada buvo sunykę maždaug 10 proc. viršutinės ozono sluoksnio dalies. Tačiau nuo 2000-ųjų sluoksnis vėl ėmė storėti – maždaug po 3 proc. kas dešimtmetį, kaip nurodoma Jungtinių Tautų pateiktoje ataskaitoje.

Ko buvo imtasi?

Tarptautiniu lygiu buvo sudarytas susitarimas – Monrealio protokolas, – kuriuo buvo siekiama užtikrinti, kad įvairios įmonės atsisakytų žalą ozono sluoksniui darančių medžiagų. Šį susitarimą pasirašė net 180 šalių. Taigi, visos jos įsipareigojo nebenaudoti tokių chemikalų kaip chlorfluormetanas.

Ar jau galima teigti, kad dabar viskas gerai?

Ne. Apie visišką sėkmę kalbėti dar anksti, mano Kolorado universitete dirbantis Brianas Toonas – prie ataskaitos neprisidėjęs mokslininkas.

„Šiuo etapu galima kalbėti nebent apie pačią sluoksnio storėjimo pradžią“, – sakė jis ir užsiminė, kad kai kuriose srityse jokių pokyčių į gera kol kas nematyti.

Nerimą kelia ir tai, kad pageidaujamą progresą gali stabdyti didėjantys išmetamų kai kurių chloro turinčių junginių kiekiai. Toks reiškinys labiausiai būdingas Kinijai ir yra skatinamas dažų tirpiklių gamybos bei polivinilchlorido gavybos.

Kad ir kaip būtų, specialistai linkę kalbėti apie didžiulį žingsnį pirmyn.

„Tai išties džiuginanti žinia“, – sakė rengiant ataskaitą dalyvavęs Paulas Newmanas, NASA Goddardo kosminių skrydžių centre dirbantis mokslininkas.

„Jei ir toliau būtų išmetami vis didesni ozoną ardančių medžiagų kiekiai, tektų susidurti su labai liūdnais padariniais. Laimei, mes sugebėjome užkirsti tam kelią“, – pridūrė jis.