Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Pietų Ašigalyje augo medžiai, vandens lygis buvo 20 metrų aukštesnis nei dabar, o pasaulinė temperatūra buvo 3–4 laipsniais aukštesnė. Būtent tokį pasaulį mokslininkai atranda keliaudami laiku atgalios, kuomet mūsų planetoje paskutinį kartą buvo tiek anglies dvideginio, kiek jo yra dabar. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Išanalizavę nuosėdas ir augalų fosilijas mokslininkai atrado, kad oro temperatūra Pietų Ašigalyje buvo maždaug dvidešimčia laipsnių aukštesnė plioceno epochoje – prieš 5,3–2,6 mln. metų. Daugelis mokslininkų naudoja įmantrius kompiuterinius modelius, bandydami nuspėti žmogaus sukeltų klimato pokyčių pasekmes. Tačiau naujų įžvalgų gali suteikti įdėmus žvilgsnis atgal į mūsų planetos praeitį, rašoma theguardian.com. Pliocenas buvo „tinkama analogija“, suteikusi svarbios informacijos apie mūsų ateityje laukiančius dalykus, sakė geofizikas ir klimato kaitos mokslininkas Martinas Siegertas iš Londono. „Temperatūra tuomet buvo 3–4 laipsniais aukštesnė, o vandens lygis 15–20 metų didesnis nei dabar. Nebuvo jokio Grenlandijos ledo skydo, jokio Vakarų Antarktidos ledo skydo, nebuvo didelių dalių Rytų Antarktidos ledo skydo“, – sakė jis. Deginant iškastinį kurą, į atmosferą sparčiai pumpuojamas anglies dvideginis. Tačiau prireikė laiko, kad atmosfera ir vandenynai iki galo sureaguotų. „Jeigu namie įjungtumėte orkaitę ir nustatytumėte 200 laipsnių temperatūrą, iki tokios temperatūros ji įkaistų ne iš karto. Reikėtų šiek tiek laiko. Taip yra ir su klimatu“, – per Jungtinės Karalystės karališkosios meteorologijos draugijos susitikimą dėl klimato plioceno laikotarpiu sakė M. Siegertas. Jo teigimu, pasaulinė temperatūra nuo pramoninės revoliucijos padidėjo 1 laipsniu, kai anglies dvideginio kiekis siekė 280 dalelių milijonui. Dabar šis dalis siekia 412 dalelių milijonui ir toliau auga, o tai leidžia teigti, kad per ateinančius kelis amžius planeta priartės prie 3–4 laipsnių padidėjimo. Ledynų tirpimas, anot M. Siegerto, užtruko dar ilgiau, ir didžiulio vandens lygio padidėjimui, apie kurį leidžia kalbėti plioceno laikotarpio įrodymai, veikiausiai prireiks kelių tūkstantmečių. Plioceno laikotarpiu už maždaug 300 mylių nuo Pietų Ašigalio, Oliver Bluffs vietovėje, augo tam tikros rūšies bukai ir galbūt net spygliuočiai. Čia buvo rasta šių medžių, žemės pakloto augalų ir samanų fosilijų. „Tai yra nuostabus atradimas, – sakė „British Antarctic Survey“ (Britanijos operacijos Antarktidoje) vadovė Jane Francis. – Jie rado notofagų lapų fosilijų. Aš juos vadinu paskutiniais Antarktidos miškais. Jie augo tuo metu, kai anglies dvideginio kiekis sudarė 400 dalelių milijonui, todėl mes veikiausiai prie to grįžtame, ledo skydams tirpstant, ir vėliau augalai vėl galės kolonizuoti šias teritorijas.“ Gauti įrodymai rodo, kad vasaros metu temperatūra plioceno laikotarpiu buvo panaši į tundros – plius 5 laipsniai Celsijaus šalia Ašigalio, palyginti su minus 15–20 laipsnių dabar. Augalų egzistavimas rodo, kad Antarktidoje ledo sluoksnis buvo gerokai plonesnis plioceno laikotarpiu, o jūros lygis buvo gerokai aukštesnis. „Jūros lygio pakilimas dvidešimčia metrų turėtų labai rimtų pasekmių visiems mūsų pakrančių miestams ir visiems pakrančių rajonams, kur gyvena žmonės“, – sakė J. Francis. Ašigalių regionai yra labai svarbūs suvokiant klimato kaitą, sakė ji. „Mes žinome, kur pokyčiai įvyksta pirmiausia ir kur jie yra ryškiausi“, – sakė mokslininkė. Prieš maždaug 100 mln. metų klimatas buvo dar ekstremalesnis. Kreidos periodu CO2 lygis siekė 1000 dalelių milijonui. Antarktidos regione buvo šilčiau, čia augo didžiuliai miškai, o jų medžių kelmai ir dirva išliko kaip fosilijos tokiose vietose kaip Aleksandro I Žemė. „Jeigu anglies dvideginio išmetimo apimtys ir toliau augs dabartiniu tempu, šio amžiaus pabaigoje jau turėsime tūkstantį dalelių milijonui“, – sakė M. Siegertas. 280 dalelių milijonui siekęs CO2 lygis prieš pramoninę revoliuciją buvo toks mažas todėl, kad augalai ir gyvūnai šalino anglį iš oro ir ją laidojo žemėje. „Iš jos susiformavo anglies sluoksniai, dujų ir naftos telkiniai. O mes pastaruosius 150 metų visa tai kasame ir leidžiame į atmosferą. Tai yra beprotiška“, – sakė jis. Tačiau vienintelis dalykas, ko tokių didelių anglies dvideginio kiekių išmetimas į atmosferą padės išvengti, yra grįžimas į ledynmetį, o tai yra įvykę kelis kartus per milijonus metų. CO2 lygis dabar yra toks didelis, kad nėra jokios galimybės, kad klimatas vėl atšals, sakė M. Siegertas. „Mes sunaikinome šią galimybę“, – sakė jis. |