Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su šiuolaikiniais žmonėmis, rodo naujas tyrimas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kaip rašo livescience.com, šios žmonių grupės genetiniai požymiai, skiriantys ją nuo kitų, leidžia šią giminę vadinti tokia pat atskira žmonių grupe, kokiais buvo ir mūsų artimiausi išnykę giminaičiai – neandertaliečiai ir denisoviečiai. Šiuolaikiniai žmonės dabar yra vienintelė išlikusi žmonijos giminės medžio šaka, tačiau anksčiau kitos žmonių rūšys ne tik gyveno šalia šiuolaikinių žmonių, bet netgi ir poravosi su jais, tokiu būdu šiuolaikinio žmogaus genome palikdami savo DNR. Tad šiuolaikinių žmonių protėviai kadaise poravosi ne tik su neandertaliečiais – artimiausiais išnykusiais mūsų giminaičiais, bet ir su paslaptinguosiais denisoviečiais, apie kuriuos žinoma tik iš Sibire Altajaus kalnuose esančiame Denisovo urve atkastų fosilijų. Ankstesni tyrimai parodė, kad, nors denisoviečių ir neandartaliečių kilmė ta pati, denisoviečiai neandertaliečiams buvo beveik tokie pat tolimi kaip ir neandertaliečiai yra tolimi šiuolaikiniams žmonėms. Ankstesniais paskaičiavimais, šiuolaikinių žmonių palikuonys atskilo nuo bendrų neandertaliečių ir denisoviečių protėvių prieš maždaug 700 tūkstančių metų, o neandertaliečių ir denisoviečių protėviai vieni nuo kitų atsiskyrė prieš maždaug 400 tūkstančių metų. 2018-aisiais mokslininkai atrado, kad iš tiesų denisoviečiai susidėjo iš daugiau nei vienos giminės. Viena iš jų buvo artimai susijusi su Sibiro denisoviečiais ir pasižymėjo genetiniu palikimu, aptinkamu rytinės Azijos gyventojuose, o kita buvo jau labiau nutolusi nuo Sibiro denisoviečių, jų DNR šiandien daugiausia būdingas papuasams ir pietinės Azijos gyventojams. Šios grupės viena nuo kitos atskilo prieš maždaug 283 tūkstančius metų. Nauja žmonių rūšis?Kad daugiau sužinotų apie denisoviečių genetinius ypatumus, mokslininkai ištyrė 161 šiuolaikinio žmogaus iš 14 salų pietryčių Azijoje ir Naujojoje Gvinėjoje grupių genomą. Mokslininkai aptiko, kad dideli šio geografinio regiono DNR ruožai neatitiko scenarijaus, pagal kurį čia gyvenantys šiuolaikiniai žmonės poravosi tik su viena denisoviečių grupe. Mokslininkai nustatė, jog šiuolaikiniai papuasai turi šimtus genų variantų iš dviejų gerokai atsiskyrusių denisoviečių giminių – viena jų anksčiau jau buvo atpažinta papuasuose ir pietų Azijos gyventojuose, o kita anksčiau niekuomet nebuvo aptikta. Iš esmės „tai, ką mes laikėme viena grupe – denisoviečiais – iš tikrųjų buvo trys labai skirtingos grupės, tarpusavyje besiskiriančios labiau nei šiuolaikiniai žmonės“, – „Live Science“ sakė vyresnysis tyrimo autorius, Naujosios Zelandijos Massey universiteto populiacijų genetikas Murray Coxas. Besiremdami genetinių skirtumų tarp visų trijų denisoviečių lygiu, mokslininkai nustatė, kad naujai atrasta giminė atsiskyrė nuo likusių dviejų prieš maždaug 363 tūkstančius metų, teigia M. Coxas. Ši naujoji denisoviečių giminė apskritai „nuo Denisovo urve rasto denisoviečio skiriasi daugmaž taip pat, kaip ir nuo neandertaliečių. Tai reiškia, jog jei mes neandertaliečiams ir denisoviečiams suteikėme atskirus pavadinimus, jo, ko gero, reikia ir šiai naujai grupei“, – sakė M. Coxas. Šios naujai atrastos grupės DNR pirmiausia aptikta „asmenyse, kurie gyveno Naujojoje Gvinėjoje ar netoli jos“, – teigė M. Coxas. – Apie denisoviečius galvojome, kad tai ledinėje šiaurėje gyvenę žmonės, pavyzdžiui, kažkur aplink Denisovo urvą Sibire. Tačiau iš tiesų jų gravitacijos centras buvo pietuose, pietryčių Azijos ir Naujosios Gvinėjos tropikuose“. Sveikatos faktoriusPagrindinis tyrimo tikslas buvo ne daugiau sužinoti apie žmogaus evoliuciją, o prisidėti prie šiuolaikinių žmonių sveikatos gerinimo. „Mūsų tyrimo programa pirmiausia orientuota į sveikatos apsaugos gerinimą pasaulio regione, kuris yra itin nepakankamai tiriamas“, – sakė M. Coxas, omenyje turėdamas tropikus. Išties, senovės žmonių tyrimai yra ganėtinai šališki ir remiasi daugiausia Europos ir šiaurės rytų Eurazijos tyrinėjimais, iš dalies todėl, kad iš senų kaulų išgauta DNR „gali išlikti tik tuose regionuose, kuriuose šalta“, – sakė M. Coxas. Iki šiol „seniausia DNR iš tropikų tėra maždaug šešių tūkstančių metų amžiaus“. Šiandieniniai žmonės dėl senovės žmonių tarpusavio poravimosi paveldėjo daugybę genetinių variantų, kurie „daro įtaką šiandienos žmonių sveikatai, daugiausia teigiamą, kartais – ir neigiamą“, – tvirtina M. Coxas. „Pavyzdžiui, daugelis europiečių turi iš neandertaliečių paveldėtus imuninių genų variantus, kurie, kaip paaiškėjo, šiandien yra labai svarbūs kovojant su infekcijomis. Jei mes išsaugojame senuosius genų variantus, taip paprastai nutinka todėl, kad jie yra geresni nei šiuolaikinių žmonių variantai. Šiuolaikiniai žmonės poravosi su senaisiais homininais – mes daugiausia pasiėmėme gardžiausius kąsnelius“, – aiškino mokslininkas. Bent jau atsižvelgiant į naujausius atradimus, susijusius su daugybe skirtingų senųjų žmonių grupių Eurazijoje, „dauguma jų gyveno netoli tropikų“, pažymi M. Coxas. „Jei pažvelgtumėte tiek į šiuolaikinę žmonių įvairovę, tiek į biologinę įvairovę apskritai, pavyzdžiui, augalus ir gyvūnus, pamatytumėte, kad daugiausia įvairovės yra tropikuose. Šis tyrimas yra daug didesnės mokslinių atradimų sistemos dalis, rodančios, jog taip buvo ir senųjų homininų laikais – jų gravitacijos centras irgi buvo tropikuose“, – neabejoja M. Coxas. Ateityje mokslininkai siekia panaudoti savo atradimus, kad padėtų pagerinti pietryčių Azijos salose gyvenančių žmonių sveikatos būklę. „Ką daro šie senoviniai genų variantai? Kodėl mes juos tebeturime? Kaip galime pagerinti 300 milijonų žmonių sveikatos priežiūrą, kurių sveikatos priežiūros tyrimų anksčiau apskritai nebuvo, nes jie orientuoti į europiečių kilmės žmones?“, – svarbius klausimus kelia M. Coxas. |