| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Elektromobiliai iš vandenynų: visos žinomos atsargos sudaro vos 7 milijonus tonų, tačiau pasaulyje yra viena vieta, kur slepiasi net 500 milijonų tonų kobalto
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Dėl elektromobilių paklausos augimo kitais metais kobalto poreikis gali pralenkti pasiūlą. Sausumos rezervų gali nepakakti. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Plastikinių kamuolių virtinės iš okeanų galėtų surinkti pakankamai kobalto šimtams tūkstančių elektromobilių baterijų. Šis sunkusis metalas yra svarbus baterijų ingredientas, tačiau sausumoje šio metalo ištekliai senka. Tad, JAV inžinieriai tikisi išgauti jį iš sūrymo. Maha Haji ir Alexander Slocum iš Massachusettso technologijos instituto (MIT) sako, kad ši sistema per metus iš jūros vandens galėtų išskirti tiek ištirpusio kobalto, kad jo pakaktų visų iki šiol pagamintų Tesla Model 3 baterijoms. Iš viso, naujam tikslui pajungus 76-ias Meksikos įlankoje nebenaudojamas naftos platformas, būtų galima išgauti kobalto pusei milijono elektromobilių baterijų, „Pasauliniame vandenyje yra maždaug 500 milijonų tonų kobalto, kai sausumoje žinomos atsargos sudaro vos 7 milijonus tonų">Parduodant vis daugiau elektromobilių, Jungtinio Europos tyrimų centro duomenimis, pasaulinė kobalto paklausa pirmą kartą gali viršyti pasiūlą kitais metais. Tačiau jūros vandenyje pilna ištirpusių mineralų, o Pasauliniame vandenyje yra maždaug 500 milijonų tonų kobalto, kai sausumoje žinomos atsargos sudaro vos 7 milijonus tonų. Siūloma maždaug paplūdimio kamuolio dydžio plastikinius rutulius, turinčius daug skylučių, ir pripildytus absorbento, pririšti prie ilgos virvės ir sumerkti į vandenyną. Absorbento medžiaga, tarkime, dumbliai, ar citrinų žievelės, su ištirpusiu kobaltu jungtųsi stipriau, nei su kitomis ištirpusiomis medžiagomis ir taip ištrauktų juos iš tirpalo. Kas kelias savaites sferų grandinės ir absorbentas kartu su jame susikaupusiu kobaltu būtų ištraukiamos. Tokia technika jau naudojama laboratoriniuose bandymuose urano surinkimui. Kobaltas – sudėtingesnis iššūkis, nes jo koncentracija jūros vandenyje yra maždaug aštuonis kartus mažesnė. Tyrime nenagrinėjama ekonominė pusė ir ar tokį procesą būtų galima pakankamai atpiginti, kad būtų galima naudoti didesniu mastu. Tačiau vienas iš kaštų mažinimo būdų – naudoti atliekas, pavyzdžiui, rutulius gaminti iš perdirbtų plastikinių butelių. Komanda teigia, kad norint įvertinti įtaką aplinkai, tyrimus reikėtų tęsti.
David Adam Žurnalo nuoroda:Renewable and Sustainable Energy Reviews, DOI: 10.1016/j.rser.2019.01.058 ▲
| |||||||||||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
