Mokslininkai pagaliau įminė Lazarevo jūros properšos paslaptį - prireikė kelių dešimtmečių

Praėjus pusantrų metų, žiemą, kai ledas turėtų būti storiausias, vienoje vietoje staiga atsivėrė 9 500 kvadratinių km dydžio properša. Po dviejų mėnesių ji padidėjo 740 proc., o vasarą vėl užsvėrė.

Mokslininkai ne vieną dešimtmetį suko galvą dėl keisto gamtos reiškinio, dabar jie mano pagaliau radę atsakymą. Tyrėjai iš Niujorko universiteto Abu Dabyje išanalizavo palydovų nuotraukas ir padarė išvadą, kad didžiulės skylės yra randai nuo cikloninių audrų, rašoma sciencealert.com.

Kaip aiškina mokslininkai, 2017 m. rugsėjį Pietų ašigalyje susikirto šalto ir šilto oro srovės, o cikloniniai vėjai, kurie vietomis pasiekdavo 117 km per valandą greitį ir sukeldavo net iki 16 m aukščio bangų, sustumdė ledą ir taip susiformavo didžiulė skylė lede.

Kad ir kaip šiurpiai atrodytų, tokios skylės nėra blogybė. Iš tiesų jos – tarsi durys tarp vandenyno ir dangaus, atveria kelius ruoniams, pingvinams ir kitiems jūrų gyvūnams, taip pat – fitoplanktonui. Tiesa, tokios skylės lede stipriai veikia atmosferą ir yra potencialūs klimato pokyčių indikatoriai.

„Atsivėrusi tokia didžiulė skylė yra tarsi langas jūros lede, per kurį žiemą perduodamas didžiulis energijos kiekis į atmosferą, – aiškino naujam tyrimui vadovavusi mokslininkė Diana Francis. – Dėl didžiulio ploto vidury jūrų atsiradusios skylės gali paveikti klimatą regione ir visame pasaulyje.“

Taigi didžiulės ledo skylės tikrai gali turėti poveikio klimatui, rašo tyrimo autoriai: „Kadangi skylės vidury ledo yra didžiulės, dėl intensyvios konvekcijos (oro judėjimo) jos gali paveikti klimatą vietoje, regione ir galimai visame pasaulyje, nes kečia vandens cirkuliavimą po ledu. Tai apima poveikį cirkuliacijai regiono atmosferoje ir pasaulinei cirkuliacijai, (poveikį) Antarkties giliesiems ir vidutinio gilumo vandenims.“

Skylės lede gal turėti įtakos daugybei veiksnių, o jų atsiradimo rizika didelė. Ankstesnių tyrimų išvadomis, esant šiltesniam klimatui, ciklonai ašigaliuose tik intensyvės, o ekstratropiniai ciklonai judės vis arčiau Antarktidos.

D. Francis teigė: „Šiame tyrime parodėme sąsają tarp skylių lede ir ciklonų, taigi peršasi išvada, kad šylant klimatui, skylių atsiras vis dažniau, nes tie plotai bus veikiami vis intensyvesnių ciklonų.“