Visata
.
(2)
2024-06-17
29
Ar gali būti nuolat besiplečiančioje erdvėje centras? Iš dalies taip, bet ne viskas taip paprasta.
(1)
2024-05-24
3
Nauja kvantinės mechanikos interpretacija galėtų fundamentaliai pakeisti mūsų realybės suvokimą.
(0)
2024-04-16
7
Galbūt pagaliau pavyko įminti kosminę paslaptį, kuri yra vienas svarbiausių atvirų fizikos klausimų. Du pagrindiniai Visatos plėtimosi greičio matavimo metodai ilgą laiką nesiderino tarpusavyje – tačiau panašu, kad jie suartėjo.
(0)
2024-04-16
55
Erdvė turėtų būti labai šviesi net naktį, nes ji užpildyta daugybe žvaigždžių. Astronomas paaiškina, kodėl taip nėra.
(2)
2024-03-15
37
Kas yra už stebimos Visatos ribų? Mokslas turi penkias vienodai patikimas ir tuo pačiu neįrodytas teorijas apie tai, kas ten slypi...
(0)
2024-03-10
5
Stebėdami labai silpnas nykštukines galaktikas per pirmuosius milijardus Visatos egzistavimo metų, mokslininkai nustatė, kad jos kartu skleidė pakankamai energijos, kad prasidėtų kosminės reionizacijos etapas.
(0)
2024-03-09
6
Didžiojo sprogimo spinduliavime gali būti likę susidūrimų su kitomis visatomis randai. Nauju eksperimentu siekiama tuos susidūrimus pamėgdžioti ir padėti jų ieškoti
(2)
2024-01-28
20
Sprendžiant iš galaktikų judėjimo, Visata gali būti ne 13,8 milijardo metų senumo.
(2)
2024-01-05
8
Žmonės laiką ir erdvę suvokia kaip atskiras sąvokas, bet jei kalbėtume apie sąlygas, artimas šviesos greičiui, tada paaiškėja, kad jas reikia sujungti.
(0)
2023-12-28
22
Astronomai teigia radę būdą, kaip rasti visatą, sudarytą tik iš tamsiosios medžiagos.
(3)
2023-12-20
21
Niekas neatsiranda iš nieko. Bet iš kur atsirado materija, kad įvyktų Didysis sprogimas ir atsirastų Visata.
(5)
2023-12-18
17
Gyvybė Žemėje atsirado maždaug prieš 4 mlrd. metų. Tikėtina, kad jei gyvybė atsirado čia, ji galėjo atsirasti ir bet kur kitur. O jei gyvybė apibrėžiama pakankamai plačiai, gali būti įmanoma, kad gyvybė atsirado praėjus vos kelioms sekundėms po Didžiojo sprogimo prieš maždaug 13,77 mlrd. metų, rašo „Live Science“.
(0)
2023-12-12
15
Visata plečiasi – kuo toliau nuo mūsų yra galaktika, tuo greičiau ir tolsta. Santykis tarp greičio ir atstumo vadinamas Hablo parametru. Jo vertė siekia maždaug 70 km/s vienam megaparsekui, tačiau bandymai išmatuoti tiksliau atvedė prie problemos, vadinamos „Hablo įtampa“, o kartais netgi krikštijamos kosmologine krize.
