Daugėja požymių, kad Lietuvoje iš tikro apsigyveno rudasis lokys: aiškėja, kokiuose miškuose jį galima sutikti

Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos doktoranto Vitalijaus Stirkės duomenimis, 2018 m. kovo mėnesio pradžioje Širvintų rajone rasti vieno suaugusio individo pėdsakai sniege. Pradėjus domėtis detaliau, išsiaiškinta, kad iki pat vėlyvo 2017 m. rudens gretimuose miškuose vietiniai medžiotojai registravo nemažai lokio gyvybinės veiklos žymių. Manoma, kad tame miške gyvūnas ir peržiemojo. Nors pats guolis ir nerastas, rasta daug pavasarinių veiklos žymių (pėdsakai, maitinimosi žymės, maita, nagų žymės ant medžių kamieno).

Pastačius gyvūnų registravimo kamerą, „įsiamžino“ ir pats plėšrūnas. Nutirpus sniegui lokio veiklos žymių neberasta. Gegužės mėnesio pradžioje šviežių rudojo lokio pėdsakų aptikta Ukmergės rajono miškuose. Taip pat šiuose miškuose vasarą buvo registruojama nemažai veiklos žymių. Kadangi tai susisiekiantys rajonai ir miškų masyvai, daroma prielaida, kad šias veiklos žymes paliko tas pats individas.

Kur meška žiemojo 2019 m. žiemą, informacijos nėra. Nuo 2019-ųjų pavasario žiniasklaidoje sulaukta pranešimų apie Anykščių apylinkėse medžiotojų vaizdo kamerų užfiksuotą mešką. Taip pat tikėtina, kad tas pats individas vasaros pradžioje užfiksuotas Želvos apylinkėse. Vasaros viduryje rasta šviežių pėdsakų Širvintų apylinkės miškuose. Rudens pradžioje, Taujėnų miškų miškininko teigimu, keliose vietose buvo rasta šviežių žvėries pėdsakų. Vietiniai grybautojai ant siauro miško keliuko stebėjo ir pačią mešką.

Jei ir toliau bus fiksuojamos veiklos žymės šiuose susisiekiančiuose miškų masyvose, bus galima teigti, kad rudasis lokys čia apsistojo ilgam. Dabar reikia tikėtis ir kitų čia nuolat gyvenančių lokių bei laukti pirmųjų po labai ilgo tarpo jų dauginimosi atvejų.