Varnos yra kur kas protingesnės nei manėme - pateikti įrodymai, kad jos gaminasi įrankius

Pavyzdžiui, varnos yra nepaprastai protingos: iš pagaliukų jos sugeba pasigaminti įrankius, o kartais tai sugeba padaryti spontaniškai, be jokių apmokymų.

Straipsnyje, kuris publikuotas moksliniame žurnale „Scientific Reports“, mokslininkų komanda pateikė įrodymus, kad Naujosios Kaledonijos (salų grupė, esanti pietvakarių Ramiajame vandenyne) varnos, kurios jau anksčiau buvo pastebėtos gebančios pasigaminti įrankius iš pagaliukų, sugeba pasigaminti įrankius pasitelkdamos vien savo atmintį – net jeigu jos yra mačiusios tik patį įrankį, o ne jo gaminimo procesą. Tai reiškia, kad varnos sugeba susikurti „mintinį įrankių šabloną“, pasitelkdamos tam vien atmintį apie seniau matytus kitų varnų pagamintus įrankius arba savo patirtį įrankių gaminime. Tai gali paaiškinti faktą, kad Naujosios Kaledonijos varnos su laiku įrankių gaminimo srityje patobulėjo.

Kad atliktų šį tyrimą, mokslininkai, kuriems vadovavo psichologė Dr. Sarah Jelbert iš Kembridžo universiteto, apmokė Naujosios Kaledonijos varnas sudėti popieriaus gabaliukus į angą, o už tai kaip atlygis buvo duodamas maistas. Tačiau esmė buvo tame, kad atlygį varnos gaudavo tik už tam tikro dydžio popieriaus gabaliuko įmetimą. Apmokius varnas, joms buvo duoti didesni popieriaus gabaliukai, kuriuos varnos turėjo suplėšyti į tam tikro dydžio gabaliukus, kad tinkamai įvykdytų užduotį. Mokslininkai aiškina, kad pasitelkė popierių, o ne pagaliukus ar medžių lapus tam, kad galėtų stebėti paukščių mokymosi procesą patys.

Kitaip tariant, mokslininkai sukūrė įrankių gamybos užduotį, kuri yra panaši į varnų įrankių gamybą naudojant pandano medžio lapus. Tačiau mokslininkai tam nenaudojo pandamo medžio lapų, o vietoje to pagamino lapus iš varnoms nepažįstamos medžiagos. Tuo buvo siekiama tiriamiems paukščiams įnešti naujovių, kad jos negalėtų pasinaudoti savo patirtimi gaminant įrankius iš pandamo medžio lapų.

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad varnos gali pasigaminti tinkamą įrankį naudodamos vien savo atmintį – nepasaint to, kad užduotis joms buvo nauja. Tai rodo, kad varnos sugeba mokytis viena iš kitos ir netgi geba pagerinti kitos varnos matytus metodus. Visa tai turės didžiulės įtakos siekiant suprasti, kaip šie paukščiai sugeba taip gerai ieškoti maisto pasitelkdami įrankius.

Jeigu kaip pavyzdį paimsime žmones, pamatysime, kad per daugelį metų mes tobulinome technologijas, mokydamiesi vienas iš kito bei sukurdami visiškai naujus išradimus – net jei prieš tai niekada nematėme kaip dirba pirminis išradėjas. Juk „Ferrari“ automobilių kūrėjas niekada nebuvo matęs karietos be arklių, kad sugebėtų sukurti geresnę jos versiją. Atrodo, kad visa tai pasakytina ir apie varnas – o tai visiškai keičia mūsų apie jas turimas žinias.

Ateityje mokslininkai ketina ištirti, kiek ilgai varnos savo galvose sugeba išlaikyti šiuos „mintinius šablonus“. Anot jų, sugebant suprasti varnų mintines išraiškas – įskaitant tai, kaip ir kiek ilgai jų galvose išlieka informacija – mes sugebėsime geriau interpretuoti šių paukščių elgesį gamtoje.