Romoje milžiniškais kiekiais daugėja smegduobių: naujas radinys ir kodėl tai vyksta (Video)

Kaip rašo livescience.com, maždaug metro pločio ir pustrečio metro gylio duobė atsivėrė „Piazza della Rotonda“ aikštėje. Archeologai joje aptiko septynias senovines travertino plokštes.

Laimei, niekas nenukentėjo balandžio 27-osios popietę, kai atsivėrė duobė, nes tradiciškai sausakimšoje aikštėje dėl koronaviruso pandemijos nieko nebuvo. Verta paminėti, kad tokios atsiveriančios duobės Romoje tampa vis dažnesne problema.

Nustatyta, kad duobėje rasti akmenys buvo išskaptuoti maždaug tuo pat metu, kai buvo pastatytas Panteonas. O tai įvyko tarp 27 ir 25 metų prieš Kristų, sakė Romos specialioji superintendentė Daniela Porro. Italijos naujienų agentūrai ANSA ji sakė, kad šie akmenys buvo imperatoriaus Augusto draugo Marcuso Agrippos kūrinys.

Tačiau Panteonas ir ši aikštė vėliau tarp 118 ir 128 mūsų eros metų buvo visiškai perstatyti. Tai buvo padaryta imperatoriaus Hadriano nurodymu. Vėliau šią vietą dar labiau modifikavo imperatoriai Septimijus Severas ir Karakala trečiojo amžiaus pradžioje, nurodoma enciklopedijoje „Encyclopedia Britannica“.

Šis atradimas iš tiesų yra pakartotinis atradimas. Pirmą kartą šios akmeninės plokštės buvo atrastos dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai aikštėje buvo klojamos komunikacijos, skelbia ANSA. Naujoji duobė „prarijo“ maždaug 40 akmenų, kuriais buvo grįsta gatvė. Jie įkrito į tunelį, kuriame yra kabelių ir vamzdžių, skelbia „Roma Today“.

Verta paminėti, kad Romoje smegduobių atsiranda vis dažniau. Per maždaug šimtą pastarųjų metų kiekvienas metais Romoje jų atsiverdavo apie 30. Tačiau 2009 metais tokių atvejų skaičius patrigubėjo, skelbia Italijos naujienų portalas „The Local“. 2018 metais Italijos sostinė užfiksavo rekordinį skaičių – 175 – smegduobes. Pernai jų buvo užfiksuota šimtas.

Palyginimui, Neapolyje praėjusiais metais buvo užfiksuota tik dvidešimt smegduobių.

Dėl ko atsiveria tokios duobės? Dėl anksčiau žmonių iškastų tunelių, katakombų ir kitokių ertmių po žeme, dėl kurių žemė tapo nestabili, ypač po smarkaus lietaus.

„Jautriausia vieta yra rytinė Romos dalis, kur senovėje buvo kasami gamtos ištekliai, – sakė geologė Stefania Nisio, dirbanti prie projekto, kurio tikslas yra sudaryti Romos smegduobių žemėlapį. – Pagrindinė priežastis, kodėl atsiveria smegduobė, yra po žeme esanti ertmė.“

Be to, Roma yra išsidėsčiusi ant minkštos smėlėtos žemės, kurią lengvai paplauna vanduo ir veikia transporto priemonių vibracijos.