Beveik visiškai apvalus miškas Naujojoje Zelandijoje - jį suformavo ne natūralios, o administracinės priežastys

Tas miškas - tai Egmonto nacionalinis parkas. Pats kalnas kadaise vadinosi Egmonto vardu. Žinoma, Taranakio viršūnę dengia sniego kepurė, tačiau papėdėje yra tankus miškas, kurį maitina kasmetinės liūtys. Egmonto nacionaliniame parke dirba ir geologai, tiriantys kalno uolienų sudėtį, ir biologai, kuriems įdomi zoninė ekosistemų struktūra.

Kadangi Taranakį dažnai plauna lietų, jo papėdėje auga tankus atogrąžų miškas. Taigi, čia yra didelė gyvybės įvairovė, įskaitant ir augalus, kurie kitose Naujosios Zelandijos vietose yra beveik nesutinkami. Kiek aukščiau medžių mažėja ir ten gyvena kitokie gyvūnai ir augalai. 920 metrų aukštyje virš jūros lygio yra ir pelkė - tai itin retas reiškinys tame pasaulio krašte. Na, o kalno viršūnę dengia sniegas, nors ir ten mokslininkai kartais tiria kerpes ar bakterijas.

Kaip matote pirmoje šio straipsnio iliustracijoje, Taranakį supa beveik idealiai apvalus miškas. Kodėl?

Žmonės kartais spėlioja, kad toks miškas susiformavo dėl kalno formos - tiesiog čia daugiau nuo kalno tekančio lietaus vandens. Tačiau tai nėra tiesa. Iš tikrųjų, jį suformavo išskirtinai tik administracinės priežastys.

Egmonto nacionalinis parkas buvo suformuotas būtent Taranakio kalnui saugoti. Taigi, parko ribos buvo nupieštos aplink šį kalną, todėl pats parkas yra apvalus. Už parko ribų, miškas nebuvo saugomas, todėl jis su laiku buvo iškirstas. Naujoji Zelandija, kaip ir daugelis valstybių kažkuriuo savo istorijos metu, kadaise labai intensyviai kirto miškus. Taigi, dabar Egmonto nacionalinį parką supa pievos.