Gorilų jėga - ne tik įspūdinga, bet ir baugina: ar žinote, kokio stiprumo yra gorila ir, ar žmogus pajėgtų su ja kovoti?

Gorilų jėga yra ne tik įspūdinga, bet ir baugina. Jos patenka į stipriausių pasaulyje gyvūnų dešimtuką – atsižvelgiant į dydžio ir jėgos santykį. Tad kokio stiprumo yra gorila?

Viena iš populiarių paieškų internete – kas laimėtų dvikovoje tarp žmogaus ir gorilos. Žinoma, tokia dvikova nėra tikėtina, be to ir primygtinai nerekomenduotina. Bet kas, jei?

Iš tiesų gorilos yra nuo 4 iki 9 kartų stipresnės nei žmones. Anot Guinnesso rekordų knygos, gorila gali pakelti 815 kilogramų svorį. Palyginimui, itin gerai pasiruošęs sportininkas gali pakelti 410 kilogramų svorį (tai yra apytiksliai skaičiavimai).

Mėginimas palyginti gorilų ir žmonių jėgą nėra naujas reiškinys. 1924 metais buvo atliktas itin retas eksperimentas, kuriuo buvo bandoma palyginti žmonių ir gorilų jėgas. 75 kilogramų svorio šimpanzė Boma ant dinamometro sugebėjo išstumti 384 kilogramų svorį, kai žmogus tesugebėjo išstumti 95 kilogramus. Atsižvelgiant į šią informaciją, 1989 metais Guinnesso rekordų knygos sudarytojai paskaičiavo, kad gorila galėtų pakelti maždaug 900 kilogramų svorį.

Gorilos jėga atrodo dar įspūdingiau sąveikaujant su aplinka. Pavyzdžiui, gorila nesunkiai gali perlaužti bambuko stiebą, panaudodama maždaug 20 kartų didesnę jėgą nei vidutinis žmogus. Prieš perlauždama, ji neretai įkanda bambuką – tačiau nepaisant šio fakto, jos jėga vis tiek atrodo įspūdingai.

Ar žmogus gali kovoti su gorila?

Esama daugybės stiprių kultūristų, MMA kovotojų ir kitų kovotojų bei sportininkų, kurie, iš pažiūros, gali atrodyti ne silpnesni nei gorilos. Tačiau net vidutinė gorila gali sverti nuo 143 iki 310 kilogramų, net ir gyvendama nelaisvėje. O, pavyzdžiui imtynininkas Kane‘as (Glennas Thomasas Jacobsas) sveria „tik“ 147 kilogramus.

Taip pat esama daugybės kitų veiksnių. Gorilos yra žemesnės nei vidutinis žmogus, tačiau jų bendras rankų ilgis yra didesnis nei žmonių. Tai reiškia, kad net labai stiprus žmogus nesugebėtų rimčiau suduoti gorilai. Tiek žmonės, tiek gorilos turi „atvirkščius nykščius“. Tai reiškia, kad abu gali kovoje sugriebti oponentą rankomis. Jeigu žmogus nukristų ant žemės, labai menka tikimybė, kad jam pavyktų ištrūkti iš gorilos gniaužtų.

Dar vienas veiksnys – gorilos turi žymiai storesnę kaukolę, todėl žmogaus smūgis nepadarytų daug žalos. Be to, žmonėms reikia dėvėti drabužius, kad jie apsisaugotų nuo išorinių veiksnių ir pavojų. Tuo tarpu gorilos turi storą odą ir tankų kailį, kurie padeda joms apsisaugoti nuo kitų plėšrūnų.

Mobilumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Žemesnis svorio centras reiškia, kad jas sunkiau išmušti iš pusiausvyros. Nors gorilos kojos yra trumpesnės, jos yra greitai judantys gyvūnai.

Gorilos taip pat turi dideles burnas su didelėmis iltimis. Tuo tarpu žmogus, įkandęs į storą gorilos odą, daug žalos nepadarytų: gorilą kurią dengia tankus kailis. O štai gorila su savo galingais žandikauliais ir aštriais dantimis galėtų sudraskyti žmogaus kūną.

Ar gorilos agresyvios?

Nepaisant didžiulės jėgos ir pranašumo prieš žmones, gorilos įprastai žmonių atžvilgiu nėra agresyvios. Šie gyvūnai daugiausiai yra žolėdžiai, todėl į žmones nežiūri kaip į maisto šaltinį. Gorilos savo jėgą dažniausiai naudoja ginantis.

Kaip pavyzdį galime pasitelkti gorilą Bokito, kuri pabėgo iš savo narvo ir užpuolė moterį. Moteris lankydavo Bokito maždaug 4 kartus per savaitę, pridėdavo savo rankas prie stiklinio aptvaro ir šypsodavosi. Manoma, kad moteris buvo užpulta, nes jos veiksmai gorilai pasirodė kaip keliantys pavojų. Tokių pavyzdžių būta ir daugiau.

Gorilos gyvena grupėmis, kurias sudaro vienas patinas (įprastai vyresnis nei 12 metų amžiaus), daug patelių ir jaunikliai. Tiesa, yra gorilų grupių, kuriose gyvena daugiau nei vienas patinas. Tai sukelia konfliktus grupėse ir agresiją tarp skirtingų lyčių atstovų. Tiesa, net tokiose grupių kovose gorilos niekada nepanaudoja pilnos savo jėgos.

Keli faktai apie gorilas:

• Nors 250 kilogramų gorilos yra laikomos „turinčiomis antsvorio“, dėl savo nepaprastai tvirtų rankų jos vis tiek gali laipioti medžiais bei šokinėti nuo vienos šakos ant kitos.
• Gorilos sugriebimo jėga yra tokia didelė, kad teoriškai ji galėtų sutraiškyti krokodilo kaukolę – nors realybėje tokia situacija mažai tikėtina.
• Gorilos vaikščiodamos pasikliauja ne tik kojų jėga, bet ir rankomis.