Mokslininkai ragina nustoti kaltinti šikšnosparnius dėl COVID-19 pandemijos - ją sukėlė žmonės

Užsidėjęs kaukę, kombinezoną ir tris sluoksnius pirštinių, jis leidžiasi į tamsą, lipa virvinėmis kopėčiomis ir spraudžiasi per siaurus urvus.

Visur tvyro šikšnosparnių tvaikas, o per jų ekskrementų sluoksnį tenka bristi tarsi per per šviežią sniegą.

Šikšnosparniai dažnai pabunda išsigąsta – ir ruošdamiesi skristi, ima šiurenti sparnais.

Žmonės šioje Zimbabvės dalyje šikšnosparnius vadina „sparnuotais drakonais“, „skraidančiomis žiurkėmis“ arba tiesiog „piktaisiais“.

Kaip ir kitur pasaulyje, šių skraidančių žinduolių daug kas nesupranta – tačiau šiam laukinės gamtos ekologui jie yra gražūs ir neįtikėtini padarai. „Jie yra nuostabūs, – sako M.Bourgarelis. – Žmonės gąsdina tai, ko jie nepažįsta“.

Dr. M.Bourgarelis yra Prancūzijos Cirado tyrimų instituto virusų medžiotojas. Dirbdamas su kolegomis Zimbabvės universitete, jis eina į urvus rinkti šikšnosparnių mėginių ir išmatų.

Grįžę į laboratoriją, mokslininkai išskiria genetinę šikšnosparnių virusų medžiagą. Jie jau atrado įvairius skirtingus koronavirusus – virusus iš tos šeimos, kuriai priklauso ir liūdnai pagarsėjęs SARS-CoV-2 (ir, beje, įprastas peršalimas).

Šie tyrimai yra dalis visapasaulinių pastangų, siekiančių ištirti šikšnosparnių nešiojamų virusų įvairovę ir genetinę sudėtį, suteikiant priemones greitai reaguoti, jei virusas persimeta į žmones.

„Vietiniai gyventojai dažnai lankosi šių šikšnosparnių buveinėse ir renka guaną (šikšnosparnių mėšlą, lrytas.lt past.), kuris naudojamas kaip augalų trąša. Todėl būtina žinoti šikšnosparniuose esančius patogenus, nes jie gali būti perduodami žmonėms“, – sako Zimbabvės universiteto mokslininkė dr. Elizabeth Gori.

Šikšnosparnių ekspertai pradėjo kampaniją „Nekaltink šikšnosparnių“ – kad išsklaidytų nepagrįstas baimes ir mitus apie šikšnosparnius, keliančius grėsmę gamtos apsaugai. Jie sako, kad šikšnosparniai yra vieni iš labiausiai nesuprastų ir nepakankamai vertinamų gyvūnų mūsų planetoje.

Jau seniai šie paniekos, persekiojimo ir išankstinių nuostatų taikiniai buvo kaltinami dėl daugybės žmonėms nutinkančių blogybių – o pandemijos metu baimės ir mitai tik sustiprėjo.

Tiksli viruso, sukėlusio tokį sumaištį visame pasaulyje, kilmė iki šiol dar nėra nustatyta. Tačiau didžioji dauguma mokslininkų sutinka, kad jis ant žmogaus persikėlė iš kažkokios gyvūnų rūšies, greičiausiai šikšnosparnio. Tačiau tai nereiškia, kad šikšnosparniai yra kalti – problemos priežastis yra vis didėjantis žmogaus kišimasis į šių gyvūnų gimtąją aplinką.

Dauguma ligų protrūkių gali būti siejami su žmogaus vykdomu gamtos niokojimu. Kai siekiant ganyti galvijus, auginti soją ar tiesti kelius ir statyti gyvenvietes naikinami miškai, laukiniai gyvūnai yra priversti gyventi vis arčiau žmonių ir gyvulių – ir tai suteikia galimybę plisti virusams.

„Nepaneigiama, kad šikšnosparniai – kaip ir daugelis kitų gyvūnų grupių – kelia realią riziką. kaip potencialiai pavojingų ligų šeimininkai“, – sako Ricardo Rocha iš Porto universiteto (Portugalija).

Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į šikšnosparnių rūšių skaičių (1400 ar daugiau), žmones užkrėsti galinčių virusų skaičius yra panašus į kitų gyvūnų grupių – pavyzdžiui, paukščių, naminių gyvūnų ir graužikų – atitinkamą skaičių.

Mokslininkai apskaičiavo, kad trijų iš keturių naujų žmonių infekcinių ligų kilmė yra gyvūninė. Pirmasis įspėjimas apie tai nutiko 2002 m., kai Kinijoje atsirado paslaptinga liga SARS, visame pasaulyje nužudžiusi 800 žmonių.

2017 m. tyrėjai nustatė pasagnosių šikšnosparnių koloniją, gyvenančią atokiuose urvuose Junano provincijoje, kurioje buvo aptikta žmogiškojo SARS viruso genetinių fragmentų. Tada mokslininkai perspėjo, kad panaši liga gali vėl atsirasti – ir jie buvo teisūs.

Tačiau užuot kaltinę vieną ar kitą gyvūnų rūšį, turime iš naujo įvertinti savo santykius su gamtos pasauliu, sako dr. R.Rocha. Jis pabrėžia, kad šikšnosparniai yra gyvybiškai svarbūs sveikai ekosistemai ir žmonių gerovei.

Šikšnosparniai naikina vabalus, kurie puola pasėlius. Nuo šikšnosparnių priklauso ir tropinių augalų apdulkinimas – net tokių, kaip kakava ar vanilė. Šikšnosparniai taip pat išsklaido atogrąžų miškų medžių sėklas ir taip padeda kovoti su klimato kaita.

Šikšnosparnių demonizavimas yra didelė problema, nes ligų plitimas iš gyvūnų į žmones yra daug labiau susijęs su žmonių įsiskverbimu į gyvūnų gyvenvietes, o ne atvirkščiai, sako Glazgo universiteto mokslininkas dr. Davidas Robertsonas. Pasak jo, SARS-CoV-2 pirmtakas greičiausiai ištisus dešimtmečius gyveno šikšnosparniuose, ir galėjo užkrėsti ir kitas gyvūnų rūšis.

Iki šiol žinomi jau keli pavieniai atvejai, kai reaguojant į COVID-19 pandemiją, Peru, Indijoje, Australijoje, Kinijoje ir Indonezijoje buvo pradėti žudyti šikšnosparniai.

Mokslininkai įspėja, kad keli neteisingi veiksmai gali turėti rimtų pasekmių pažeidžiamoms šikšnosparnių rūšims – ir net padidinti ligų plitimo riziką.

„Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad daugeliui šikšnosparnių rūšių gresia išnykimas, todėl net ir nedideli prieš juos nukreipto smurto atvejai gali sukelti negrįžtamą žalą ir katastrofiškai paveikti ekosistemas, nuo kurių priklauso ir žmonės“, – sako Douglasas MacFarlane'as iš Kembridžo universiteto.

Šikšnosparniai ištisus šimtmečius gyveno kartu su žmonėmis – ir nauda visada buvo abipusė. Universitetiniame Koimbros mieste šikšnosparniai daugiau nei 300 metų gyvena XVIII amžiaus bibliotekoje ir vaišinasi vabzdžiais – kurie kitaip būtų sunaikinę saugomus rankraščius. Apsilankykite ten sutemus – ir galite pamatyti, kaip šie gyvūnai išlenda pro bibliotekos langus ir nusklendžia virš akmenimis grįstų gatvių.

Ricardo Rocha sako, kad turime prisiminti, jog šikšnosparniai yra neatskiriama sudėtingų natūralių ryšių, kurie palaiko ekosistemų sveikatą, dalis. „Ir jei iš šios nelemtos istorijos galime išmokti kokią nors pamoką, tai ji būtų tokia, kad sargdindami gamtą, iš tiesų sargdiname save“, – sako jis.

Keli faktai apie šikšonsparnius:

• Šikšnosparniai yra vieninteliai galintys skraidyti žinduoliai
• Vabzdžius ėdantys šikšnosparniai JAV ūkininkams kasmet apsaugo nuo 3,7 mlrd. JAV dolerių vertės pasėlių žalos
• Nuo šikšnosparių priklauso apie 500 augalų rūšių apdulkinimas

Parengta pagal BBC.