Mokslininkai juos virino, šaldė, traiškė ir smaugė – bet neįveikė: niekas negali nužudyti lėtūnų

Lėtūnai išgyvens iki Saulės pabaigos – taip mano mokslininkai, remdamiesi tuo, kad šie mažyčiai, guminukus primenantys gyvūnėliai buvo virinami, šaldomi, nardinami į toksiškas chemines medžiagas, apšaudyti radioaktyviąja spinduliuote ar net išsiųsti į kosmosą, bet niekas jų neužmušė!

Yra 1 200 rūšių lėtūnų. Tai 0,1–1 mm ilgio gyvūnėliai, gyvenantys visos planetos drėgnose žemėse – nuo gilių jūrų ir Antarktidos iki pelkių ir ledinėmis kepurėmis pasipuošusių kalnų. Jie gali išgyventi ir sausumoje – lėtūnų rasta dykumose bei išdžiūvusiuose druskinguose ežeruose. Galių atlaikyti ekstremalias sąlygas lėtūnams suteikia jų gebėjimas beveik visiškai išdžiūti ir susisukti kaip tuščias kevalas. Sausos būsenos lėtūnai hibernuoja. Tai dar vadinama kriptobioze, kuriso metu sustoja visi gyvybiniai procesai.

Slėgis

Lėtūnai žūsta tik nuo 600 megapaskalių slėgio – beveik 6 tūkst. kartų viršijančio normalų slėgį vandenyno paviršiuje. Kad jų vidus liktų nepažeistas, gyvūnėliai gali atsikratyti vandens iš savo kūno, augant aplinkos slėgiui.

Temperatūra

Lėtūnai gali išdžiūti, todėl įkaitusios vandens molekulės ir ledo kristalai nekelia pavojaus jų ląstelių membranoms. Tokiu būdu šie padarėliai gali išgyventi nuo –272 °C iki +150 °C.

Spinduliuotė

Lėtūnai gali ištverti ne mažiau nei 5 000 grėjų (Gy) radioaktyviąją spinduliuotę. Vos 10 Gy žmogui būtų mirtina! Lėtūnai gamina baltymą DSUP, kuris neleidžia spinduliuotei sunaikinti DNR.

Alkis ir troškulys

Lėtūnai dešimtmečius gali išbūti be maisto ir gėrimo. Kai jie yra išdžiūvę hibernacijos būsenos, jų mitochondrijos susitraukia ir sumažina medžiagų apykaitą iki 0,01 proc. Vis dėlto, kad galėtų būti aktyvūs ir daugintis, lėtūnams reikia vandens ir maisto medžiagų.