Rado būdą, kaip sumažinti žuvusių paukščių skaičių: tai padaryti reikėtų dar iki vėjo turbinos statybų

Karališkoji paukščių apsaugos bendruomenė pasveikino mokslininkus su šiuo tyrimu – tačiau pabrėžė, kad prioritetu vis tiek lieka vengimas statyti vėjo jėgaines ten, kur grėsmė kyla laukinei gyvūnijai, ypač paukščiams.

Šis tyrimas buvo publikuojamas moksliniame žurnale „Ecology and Evolution“.

Vienas bendraautorių Roelis May sako, kad susidūrimas su paukščiais – ypač plėšriaisiais – yra vienas labiausiai neraminančių aspektų susijusių su vėjo energijos vystymu. Jis sako, kad vien Norvegijoje esanti Smola vėjo turbinų jėgainė per metus pražudo 6-9 paprastuosius jūrinius erelius.

Smola vėjo turbinų jėgainė yra vakarinėje Norvegijos pakrantėje, ją sudaro 68 vėjo turbinos, užimančios 18 kvadratinių kilometrų plotą. Tai yra viena didžiausių Norvegijoje sausumos vėjo jėgainių.

Dr. R.May iš Norvegijos gamtos mokslų instituto Trondheime sako, kad mokslininkų komanda norėjo išbandyti, ar švelninančios priemonės sumažina vėjo turbinų susidūrimą su paukščiais.

Jis sako, kad viena priemonių, kuri mažina susidūrimų su paukščiais skaičių, yra vienos iš trijų turbinos menčių nudažymas juodai. Anot mokslininko, tai sumažina vadinamąją judesio dėmę, dėl ko mentės tampa matomesnės paukščiams.

Dr. R.May pasakoja, kad ši judesio dėmę sumažinanti koncepcija buvo paremta XXI amžiaus pradžioje JAV laboratorijose atliktais eksperimentais.

Tyrimo autoriai pastebėjo, kad vieną vėjo turbinos mentę nudažius juodai, metinis paukščių mirtingumas sumažėjo net 70 procentų – palyginus su gretimomis turbinomis, kurios nebuvo dažomos.

R.May sako, kad rezultatai nuteikia teigiamai, tačiau būtina atlikti daugiau tyrimų kitose vėjo turbinų jėgainėse – kad gauti rezultatai būtų patvirtinti. Jis pastebi, kad nors žūstančių paukščių skaičius žymiai sumažėjo, šios koncepcijos veiksmingumas gali būti būdingas tik šiai vietovei ar vienai paukščių rūšiai. Mokslininkas sako, kad ketinama atlikti bandymus Nyderlanduose bei Pietų Afrikoje.

Karališkosios paukščių apsaugos bendruomenės direktorius Martinas Harperis sako, kad atliktas tyrimas ir jo rezultatai yra sveikintini – tačiau pabrėžia, kad nevalia pamiršti, jog vėjo jėgainių vystymas turi nekenkti gamtai.

Jis teigia, kad vėjo turbinos yra tinkama technologija, jei jai yra randama tinkama vieta – todėl tokie tyrimai yra naudingi bei leidžia geriau suprasti, kokių papildomų priemonių galima imtis, kol dar nėra nustatyta, kokios vietos yra tinkamos vėjo jėgainėms statyti. Anot jo, kaip ir pabrėžia tyrimo autoriai, buvo tiriama tik viena vietovė, todėl būtina atlikti daugiau tyrimų šioje srityje.

Tuo tarpu vėjo turbinų gamintojų „Siemens Gamesa“ atstovas spaudai sako, kad tai yra ne gamintojų, o vėjo turbinų vystytojų bei operatorių problema. Jis sako, kad gamintojas nevaldo įrengtų vėjo turbinų, todėl nėra susipažinęs su paukščių susidūrimų problema. Tačiau jis netrukus pridūrė, kad galėtų pakeisti vėjo turbinas pagal vystytojų pateiktas pastabas.

Didžiausią Jungtinės Karalystės sausumos vėjo turbinų jėgainę „Whitelees“, kurios pajėgumas siekia 539 megavatus, valdo įmonė yra „ScottichPower Renewables“. Jos atstovė spaudai sako, kad tyrimas yra neabejotinai įdomus.

Ji sako, kad įmonei dar prieš statant vėjo jėgaines, yra atsižvelgiama vietinę paukščių populiaciją. Atstovė spaudai tęsia, kad įmonė pirmiausiai kruopščiai planuoja ir atrenka vietas, kuriose ketina statyti vėjo jėgaines. Įmonė taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Karališkąja paukščių apsaugos bendruomene ir Škotijos gamtos paveldu, kad užtikrintų laukinės gyvūnijos apsaugą.

R.May norėtų, kad vėjo jėgainių vystytojai pritaikytų švelninančias priemones – tokias kaip juodai nudažyta turbinos mentė – ypač tose vietovėse, kuriose paukščių susidūrimai buvo pripažinti kaip rimta problema.

Jis sako, kad jeigu tai būtų padaryta dar iki vėjo turbinos statybų, tai būtų itin ekonomiškai efektyvi priemonė, kuri sumažintų nereikalingų konfliktų kiekį. Mokslininkas teigia, kad dar nebuvo išbandyta, ar nudažius turbinos mentę kitomis spalvomis, nebūtų pasiektas toks pat rezultatas. Anot jo, bet kokie koncepcijos patobulinimai būtų įdomus tyrimų objektas. Žinoma, tai nepaneigia ištirtos koncepcijos naudos.